Lennoną pašovė, du kart į nugarą ir štai jis šventas.
Ji manęs klausė:
- Kas pakeis pasaulį, jeigu jo nepakeitė Lennon'as?
Džonas irgi buvo žuvis?
Tiksliau - žuvis tai jo ženklas?
Veikiau jau paukštelis.
Vardan ko mes?
Ir ką reiškia visos tos kaukolės, šukės ir užpildytos knygos?
Apie ką šnekam? Apie ką?
Kas mes? Ir ko mus trenkė į žemę, apart - liudyti. Aš jus, jūs mane.
Ką mes nešam, ką mes paliekam? Kuom mes tikim ir ko mes mokome?
Tikėt, nepasitikėti ir vilties.
Daiktai liks daiktais.
Žalios dėžės su nežinia kuom viduj,
Žalios dėžės, per kurias nematysim nei Dievo nei stalo,
Nei to kas esą gyvatvorėje, kiemo pakrašty...
Ir ką supras tie kur po mūsų?
Ką suprasim, sekdami pačiųjų pėdsakais?
Iš savo atspindžio?
Ar dažnai paklausi - kas slepias už pačiųjų akių?
O jos jau seniai nebe tavo,
Nebe dabar.
Tiesą sakant tu jau atvėrei,
Taip pat ir užvėrei,
Tai kas slepias po žalios dėžės vieletinio reflekso gaubtu.
Ir užvėrei.
Kada?
Kas?
Kur?
***
2004 0702 2016
***
*
*
*
*
*
*
*
*
*
*
*
*
*
Mačiau žmogų,
Ant katedros stogo.
Žiūri į mus.
Murma.
Mes kaip skruzdėlytės zujam
Jis stebi.
Nesuprantu, ką vis kartoja.
Iškėlė ūmai ranką
Ir krito
Mačiau
ant katedros stogo
Kryžių
***
2234 0702 2016