Nėra pairinkimo be laisvės

Jei tau lieptų pasirinkt:
a) Neleisti sau nieko matyt, bet akis pasilikt?
b) Ranka, bet ką palietus jausti tik fizinį skausmą?
c) Kas valandą priverstinai būt maitinamam, bet be alkio?

Kuris pasirinkimas tau atima vertę gyvent, o kuris tik nesuteikia džiaugsmo?
Ką daryti jei pasirinkimo teisės nėra arba visi variantai privalomi?
Į ką kreiptis pagalbos, jei visi aplink pasirinkimo sukaustyti?
Kur tas gelbėtojas, taip visų aukštinamas?

Praėjo jau 225 dienos; pradėjo lyti.
Lašai patekę į akis ima mane blaškyti.
Pasirinkau aš stebėti motinos skausmą, iš maisto trūkumo kylantį.
Savo naudą asmeninę maitinti pasirinkau aš kryptį.

Vėl artėjam prie sąlyčio taško,
Krūtinėj širdis ne be reikalo blaškos.
Tuoj skaičiuosim kas antrą ir statysim iš naujo,
Nors galėjau ir neaukoti nei seno nei jauno.

Troškimai dalykas pajuodęs,
Jie nori kištis į jausmus ir paguodas,
Savęs teisimą, sąžinės atgarsius,
Jei kontrakto apačioj yra parašas - viskas jau.