Pasaulis senas

Pasaulis lyg sena statinė,
Išklypę braška jos lankai,
Vis regis – sprogs, ištrykš šaltinis,
Kurio vandens neragavai.

Jis – tyras, atgaivins, pagirdys.
Atgimsi naujas iš šaknų.
To trokšta visos jautrios širdys,
Ir aš svajone gyvenu,

Kada nebus nė vieno priešo,
Vagies – gobšuolio, kaip žinia,
Kada sustos prie kelio viešo
Vienminčių prietelių minia.

Tada mes Dievui padėkosim
Už žemę – mylinčių namus.
Osana dangui užgiedosim.
Tiktai kada, kada taip bus.