Ji miega.
Uždegiau smilkalą.
Parašiau laišką.
Ir vėl išėjau.
Susmilks, susmilks ir žodžiai.
Nors ir kartoja visi aklai,
Kad rankraštis nedega...
Bet ar bent nutuokiat, ką ištiesų tai reiškia?
- Labas
Sustingdė balsas.
O dabar tegu dega.
Komuniji,
Priimi Ją arba ne.
Gėlės dega,
Debesys dega,
Mes degam.
Ir viskas vis vien.
Dėsniai nedega.
Mano pelenai, nedega.
Mano pelenuos, gal užaugs, kada
Tava mintelė.
Gal pražys, o gal sudegs.
Bet mes juk ne iš tų,
Kur klausia:
-Varpe, varpe, Kodėl Tu skambi? *
avansu ☆☆☆. negalima įtraukti aplinkinių į tokį intym pokalbį taip nesubtiliai taip pat nėra gerai kalbėti apie rankraščius taip tiesmukai to nedarè net bulgakovas teatriniuose romanuose
Bet ar bent nutuokiat, ką ištiesų tai reiškia?
- Labas
Sustingdė balsas.
O dabar tegu dega.
Komuniji,
Priimi Ją arba ne.
Mano pelenuos, gal užaugs, kada
Tava mintelė.
Gal pražys, o gal sudegs.
Bet mes juk ne iš tų,
Kur klausia:
- Varpe, varpe, Kodėl Tu skambi?
Labiausiai įstrigo ši vieta. Bet, skaitydama, ne tik komuniją gali priimti, bet... ir klystii mintimis kitur. Kūrinys tikrai vertas skaitytojo dėmesio.Ačiū.