Nulūžęs malūno sparnas,
Žvirbliai čiauškiantys šalia,
Gūsingas vėjas
Ir viską užliejanti tamsa.
Šauksit: Košmaras!
Nejuokinkit gyvenimo...
Čia tik nupieštas vaizdas.
Prisimintas kažkokio žmogaus.
Čia ne košmaras,
O realybė dabarties.
Paveikslui vis dar kabant
Ji apšnekam laisvai.
Nekaltas, kad nupieštas tamsiai...
Niūrus, piktas, baisus -
Pasakytum garsiau, gal surėktum
Ir pradėtum galvot kaip pabėgt.
Bet ar matėt tokį vaizdą pavasarį?
Tokį realu, kad net norėtum pabėgt.
Žinau, bus tokių,
Tad be savęs aš ir jų pagailiu.