Rašyk
Eilės (73926)
Fantastika (2198)
Esė (1499)
Proza (10423)
Vaikams (2532)
Slam (49)
English (1128)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







„Šiandien 2020-ųjų metų gegužės 5-toji, ketvirtadienis. Už lango šviečia saulė. Šiuo metu Lietuvoje 9 valandos 30 minučių. Jūs ir toliau klausotės savo mėgstamiausios radijo stoties RadijoTaškas. Netrukus žinios, o po to sužaisime jūsų mylimiausią žaidimą „Spragtukas“, kurio metu galėsite laimėti kelionę dviem į pasirinktą šalį“.
Mantas pasimuistė lovoje ir neatmerkdamas akių, ant stalo sugraibė pultelį. Juo pasididinęs radijo garsą sau tarė:
- Tai jau tikrai, ims ir dovanos tau kelionę... Nebent į Rusiją.
Dar šiek tiek pasiraitęs lovoje, kaip koks sliekas, Mantas prisivertė atsikelti ir prakrapštęs traiškanotas akis nuėjo į dušą. Pakeliui vaikinas žvilgtelėjo į veidrodį, kuriame atsispindėjo šviesiaplaukis, mėlynakis, tačiau dėl miego vis dar patinęs, 23 metų vaikino veidas.
Ir prausdamasis Mantas puikiai girdėjo radijo žinių pranešėjos balsą. Ji pasakojo apie tai, jog tarp Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų toliau tvyro milžiniška įtampa. Šį kart susitikimo metu Vokietijoje abiejų šalių prezidentai nebesilaikė mandagumo ir vienas kitam atseikėjo gerą kiekį keiksmažodžių, o Rusijos vadovas dar ir pagrasino atominiu karu, jei JAV nenusileis. Taigi abi šalys grįžo namo nieko nepešusios.
- Greičiau jie išsišaudytų. O dabar kaip maži vaikai smėlio dėžėj nepasidalija žaislų, - burbėjo po nosim besiprausdamas Mantas.
Tačiau visa tai buvo tiesa. Nesutarimai tarp didžiųjų valstybių prasidėjo dar prieš penketą metų ir per šį laiką šalių prezidentai nuolatos mėtydavosi užgauliom replikom. Žmonės suprato, jog situacija yra ties karo riba ir jei jis prasidės, žmonijai ateis paskutinioji. Turbūt tai suprasdami šalių lyderiai bijojo peržengti ribą, kuri būtų pragaištinga ir be apsižodžiavimų nesiėmė jokių realių veiksmų.
Klausydamasis žinių, per kurias jau pranešinėjo sporto naujienas Mantas savo kambaryje išgirdo skambančią muziką. Greitai nusišluostęs ir užsimetęs chalatą vaikinas nubėgo į kambarį ir čiupo už akinių, iš kur, atrodo, ir sklido melodija. Užsidėjęs juos Mantas paspaudė mygtuką akinių šone ir tarė:
- Labas Lina, ankstyva šiandien, - šyptelėjo vaikinas.
- La..., - jau pradėjo sveikintis mergina, tačiau netikėtai pradėjo šaukti, - Tu ir vėl su tais velnio akiniais! Kiek kartų aš tavęs prašiau, jog tu jų nenaudotum! Tavo akys ir taip prastos, o tu vis tiek juos nešioji.
- Kaip gera iš pačio ryto girdėti žavų tavo balselį Li, - tarė Mantas.
- Cha cha, visai nejuokinga. Jeigu dar nori kalbėt su manim šiandien, tai persijunk vaizdą per kompiuterį, - valdingai pasakė mergina.
- Mhm, tuoj, - nenorom sutiko jaunuolis ir atsisėdo prie savo nešiojamo kompiuterio.
Kompiuterio ekrane atsirado jaunos mėlynakės merginos veidas. Jos šviesiai rudi plaukai buvo tvarkingai sušukuoti, ko nebuvo galima pasakyti apie išsidraikiusius Manto plaukus.
- Na va, jau kitas reikalas. Nors vaizdelis mano ekrane nepagerėjo, - įgėle Mantui mergina.
- Jei nenori, nežiūrėk, - jau susierzinęs atsakė vaikinas.
- Juokauju, juokauju bambekli. Tiesiog rūpinuosi tavim.
- Aha... Na kodėl tokia ankstyva? - norėdamas pakeist temą paklausė Mantas.
- Ai, tiesiog norėjau pasakyt, jog neužilgo išeisiu į darbą. O šiandien turėsiu dirbt iki pat vėlaus vakaro, todėl greičiausiai šiandien nepavyks pasikalbėt, - paaiškino mergina.
- Toks vaizdas, jog tu ne baro savininkė Anglijoj, o eilinė darbuotoja Lietuvoj, - nelabai patenkintas pasakė vaikinas.
- Daug darbo, Mantuk, suprask. O ką tu šiandien veiksi? - pasidomėjo mergina.
- Gal eisiu truputį pabėgiot, nes gražus oras. Be to reiks pradėt ruoštis egzaminui. Juk vis dėl to liko tik porą savaičių iki baigiamojo.
- O taip ir tada būsi licencijuotas treneris, - šyptelėjo mergina. - „Rytas“ jau laukiau tavęs.
- Būtent, jie tik ir laukia tos akimirkos, kai tik pabaigsiu studijas, - nusijuokė Mantas.
- Pagaliau tavo veide ir šypseną pamačiau, - pasakė Lina, bet netrukus ir jos veidas surimtėjo. - Ryte girdėjau žinias.
Vaikinas jau numanė apie ką bus tema, tačiau vylėsi, jog klysta ir nekaltai paklausė:
- Ir ką gi naujo pasakė? Anglijos zoosode pandos susilaukė vaikų? Paskelbė kur vyks 2028 Olimpiada?
- Baik apsimetinėt Mantai. Žinau, kad pats girdėjai kas vyksta. Karas arčiau nei bet kada. Rusija atvirai grasina Amerikai, o tai reiškia ir Lietuvai. Čia juk bus fronto linija...
- Aš klausiu kas naujo? Juk tokie apsižodžiavimai vyksta vos ne kas dieną jau penktus metus. Taip, įtampa yra, bet niekas nenori pradėt karo. Todėl jis ir nepradės.
- Bet vis tiek, - neatlyžo mergina, - Juk tu galėtum persikelt pas mane. Studijas pasibaigtum nuotoliniu būdu.
- Li, mes apie tai jau kalbėjom. Man liko tik dvi savaitės. Dėl to, kad kažkoks girtas rusas pasvaigo apie karą, nereiškia, kad taip ir bus. Be to pati minėjai, jog prasidėjus vasarai grįši į Lietuvą atostogaut. O iki jos tik 3 savaitės.
- Taip, grįšiu... Nepyk, bet jau turiu lėkt į darbą, nes dar pavėluosiu. Iki saule, myliu, - šiek tiek sutrikus pasakė mergina, pabučiavo savojo kompiuterio kamerą ir atsijungė.
Mantas šiek tiek nustebo dėl tokio skuboto merginos atsisveikinimo, tačiau šiekt tiek pagalvojęs, per daug jo nesureikšmino ir patraukė į virtuvę gamintis pusryčių.
Išsikepęs porą kiaušinių vaikinas atsisėdo prie stalo, vėl užsidėjo savo holo-akinius ir dėdamas kiaušinius į burną skaitė naujienas internete.
- Karas. Karas. Karas. Karas. O sportas, - sau po nosim pilna burna murmėjo Mantas.
Perskaitęs sporto naujienas vaikinas tik keistai šyptelėjo ir pakilo nuo stalo. Pagaliau apsirengęs ir ranka „susišukavęs“ plaukus vaikinas išėjo iš namų vis dar su savo holo-akiniais ant galvos.
Einant gatve aplink Mantą buvo daug žmonių. Dauguma taip pat su tuo pačiu prietaisu ant akių.
Prieš keletą metų išrasti holografiniai akiniai buvo tokia populiari naujovė, jog per pirmuosius metus beveik dešimtadalis viso pasaulio gyventojų įsigijo juos. Dabar tai tapo tokia neatsiejama gyvenimo detalė, jog praktiškai kas antras žmogus turėjo akinius. Bent jau taip buvo rašoma reklaminiuose plakatuose ir ekranuose, kurie kabojo beveik ant kiekvieno kampo.
Tačiau šiandien gatvėje žmonių elgesys rodė, jog jie sunerimę. Vieni taip garsiai šnekėjo su artimaisiais apie Rusijos pavojų, jog dešimties metrų spinduliu aplink juos buvo galima girdėti kiekvieną žodį. Iš kitų žmonių veido išraiškos buvo galima matyt, jog jie yra šiek tiek pasimetę. Bet buvo dalis, tokie kaip Mantas, kurie buvo ramūs ir nesureikšmino šios dienos naujienų, arba tiesiog dar nebuvo jų girdėję.
Pakeliui į parduotuvę Mantas žiūrėjo seną siaubo filmą, bet jį netikėtai nutraukė dar vienas skambutis. Paspaudęs mygtuką šone vaikinas atsiliepė ir išgirdo pažįstamą vyrišką balsą, o netrukus ir vyriškio veidą.
- Labas rytas, Mantai.
- Ooo, sveikas Donce, skambini pasiguost?
- Tai kaip suprantu, jau skaitei, - truputį nepatenkintas pasakė Donatas.
- Tai kur nematysi. Jūsų pralaimėjimas toks pat baisus kaip ir karas kuriuo šiandien mus gąsdina.
- Cha, humoristas kaip visada. Bet žinai broli, aš dėl to ir skambinu. Vos tik perskaičiau naujienas.
- Ei, Donce, bent tu nepradėk... Šiandien jau išklausiau vieną paskaitą apie Rusijos žalą visuomenei, - suirzęs atsakė Mantas.
- Lina? - pasitikslino brolis.
- Teisingai. Ji nori, kad kelčiausi pas ją į Angliją, kol praeis šitie neramumai.
- Na negaliu sakyt, kad aš jai nepritariu. Turėtum dingt iš ten kol gali. Kvailas buvau, jog  sutikau, kad liksi Lietuvoj, kai aš persikėliau žaist į Ispaniją. Reikėjo paklausyt tėvų, kai prašė, kad keliautum kartu.
- Va, pagaliau prisipažinai, - apsimestinai nusijuokė Mantas. - Prašau baikim Donatai. Bent jau iki rudens aš iš Lietuvos tikrai nesiruošiu išvykt, juk Lina grįžta. O tarp JAV ir Rusijos viskas ir toliau taip bus, kol vienas iš prezidentų nenusibaigs, ir tikėkimės ateis kitas, kuris nebus toks pat trenktas. Geriau pasakyk kaip laikosi tėvai?
- Neblogai, tik pergyvena dėl tavęs. Be to vakar buvo atėję į varžybas. Aišku tik gaila, jog matė tą sutriuškinimą.
- Aha, bet kas ten jum nutiko? Atrodėt tikrai tragiškai.
Bet atsakymo Mantas neišgirdo. Pokalbis nutrūko.
- Prakeiktas ryšys... - nusikeikė vaikinas.
Po keliolikos minučių jaunuolis jau ėjo iš parduotuvės su pilnais krepšiais maisto ir toliau tęsė filmą, kadangi interneto ryšys vis dar neatsirado. Kai buvo pusiaukelėje į namus Mantas išgirdo garsų sirenų kauksmą. Tai nebuvo kažkas neįprasto, nes paskutiniu metu sirenos kaukdavo bent kartą per porą mėnesių, pranešdamos apie galimą oro pavojų. Dažniausiai tai būdavo Rusijos naikintuvai, kurie tik įskrisdavo į šalies teritoriją, bet greitai pasitraukdavo. Tokius jų reidus šalies prezidentas vadindavo „šlykščiomis provokacijomis“.
Aplink dalis žmonių pradėjo bėgti, nors masinė panika ar isterija nekilo. Mantas buvo iš tų kurie nesiruošė bėgti, nes spėjo, jog tai dar vienas apgaulingas oro pavojus, bet vis dėl to nejučiomis ir jo žingsniai tapo spartesni. Grįžus namo Mantas iš karto įsijungė radiją per kurią pranešėjas jau informavo apie naujausius įvykius.
„Šiandien 12 valandų 34 minutės Lietuvos laiku iš kaimyninės Kaliningrado srities pakilo penki Rusijos bombonešiai. Du iš jų Lietuvos teritorijoje, ties Vilniumi ir Klaipėda, numetė kelis neaiškios kilmės objektus panašius į bombas, tačiau pirminiais duomenimis išmesti objektai nesprogo. Specialistai ir išminuotojai jau yra įvykio vietoje. Kiti trys lėktuvai panašius nesprogusius objektus numetė ir į Lenkijos miestus. Visus žmones prašome likti namuose ir užsidaryti langus. Patariama įsijungti valstybinę radiją arba televiziją kur bus atnaujinta informacija ir pateikiamos kitos rekomendacijos, bei nurodymai. Lietuvos prezidentas jau spėjo pasmerkti šiuos Rusijos veiksmus pavadindamas juos neįtikėtino mąsto šlyk... “
Net ir Mantas iki šiol buvęs pesimistas, ir netikėjęs, jog bus imtasi realių veiksmų, sunerimo.
- Nejaugi tikrai prasidėjo karas? Ir kas gi tuose išmestose bombose, jeigu jos nesprogo? Rusai savo techniniais sugebėjimai negarsėja, bet kad nesprogtų nei viena? Net ir Rusijai tai būtų kažkas neįtikėtino. Čia kažkas keisto, - garsiai mąstė vaikinas.
Jis pabandė per holo-akinius prisijungti prie interneto, tačiau šis vis dar neveikė. Vos porą padalų rodė ir telefono ryšys, bet skambučių dar nesulaukė. Tai ramino, nes reiškė, jog nei Anglijoje, kur dirba Lina, nei Ispanijoje kur žaidžia Manto brolis, bei gyvena tėvai, dar apie tai, kas nutiko čia, nepranešė.
- Ir gerai, - vėl garsiai mąstė vaikinas. - Jeigu jie sužinotų kas nutiko, aišku pradėtų panikuot. O tai greičiausiai tik „šlykšti Rusijos provokacija“ - pamėgdžiodamas prezidento toną pasakė vaikinas ir pats nusijuokė.
Mantas įsijungė nacionalinę televiziją, kur pranešinėjo apie tai kas nutiko uostamiestyje, bei sostinėje. Tačiau naujos informacijos dar nebuvo pateikta.
Iki pat vakaro buvo įjungta televizija, nes interneto ryšys taip ir neatsirado. Nei žinučių, nei skambučių Mantas taip ir nesulaukė, o tai reiškė, kad nieko blogo nenutiko. Jei šis įvykis būtų rimtas, apie tai trimituotų ne tik Lietuvos žiniasklaida, bet neabejotinai apie tai būtų paminėta ir užsienyje.
Užvertęs sportinių terminologijų prikištas knygas, apie dvyliktą valandą nakties, Mantas dar kartą pabandė prisijungti prie interneto, tačiau dar kartą nesėkmingai ir įsitikinęs kad per televizorių nieko naujo nepasakė, išjungė jį ir užmigo.
Kitą rytą buvo pranešta, jog Rusijos kariniai lėktuvai numetė metalinius konteinerius, kurių viduje buvo rasta neaiškios medžiagos miltelių. Per pirminę apžiūrą specialistai nustatė, jog milteliai žmogaus organizmui nėra pavojingi, tačiau Klaipėdos, bei Vilniaus gyventojams porą dienų vertėtų rečiau lankytis lauke, bei vengti masinių renginių. Taip pat buvo pranešta, jog Rusija taip pat pasielgė ne tik Lietuvoje, Lenkijoje, tačiau ir Suomijoje, niekam nesuprantamu būdu sugebėjo konteinerius išmesti ir Vokietijoje, Azijos šalyse, net pačioje Amerikoje. Visa tai buvo pavadinta neregėto įžūlumo provokacija, tačiau Manto nuostabai jokių atsakomųjų veiksmų imtasi nebuvo, o tai labai stebino.

Savaitės eigoje interneto ryšys jau atsirado, tačiau vis dar trūkinėjo. Kai atsigavo ir mobilaus ryšys iš artimųjų užsienyje Mantas sužinojo, jog ten buvo užsiminta tik apie išmestus konteinerius ties Amerika, bei Vokietija, o Lietuva, bei kitos šalys nebuvo paminėtos. Taip pat jie skundėsi, jog negali prisijungti prie Lietuvos internetinių puslapių nes šie kraunasi beveik valandą, todėl vaikinas net nesiruošė jaudint jų, nes žinojo, kad būtų tekę atklausyti ilgiausius moralus, jog Lietuvoje nebesaugu ir laikas skristi pas juos.
Per tą savaitę žmonės vėl įsivažiavo į darbus, nors jų veiduose buvo galima matyti ir aiškius baimės požymius. Naujienų laidos irgi labai atidžiai narpliojo šį įvykį. Buvo aiškinamasi (labiau spėliojama), kas per medžiagos buvo tuose išmestuose konteineriuose, gal vis dėl to tai buvo bombos, kurios turėjo sprogti, o gal tai buvo tiesiog provokacija siekiant pagąsdinti Vakarus ar jiems prijaučiančias šalis. Kad ir ką narpliojo žurnalistai, jokio atsakymo rasta nebuvo. Tačiau tai vis tiek buvo pagrindinė tema. Kitų naujienų buvo labai mažai. Kartais pranešdavo apie Lietuvos prezidento vizitą į kurią nors užsienio šalį, savaitės viduryje šmėstelėjo naujiena apie netikėtą jaunuolio mirtį, dėl nežinomų priežasčių, retkarčiais galėdavai nugirst apie kažkokias žinias iš užsienio. Bet visur dažniausiai vyravo temos apie karą, bei Rusijos išmestą dovanėlę Lietuvai.
Kadangi baigiamasis egzaminas, norint įgyti trenerio specialybę, nenumaldomai artėjo, todėl Mantas ilgą laiką leido prie knygų ir konspektų. Visą savaitę studijuodamas informaciją vaikinas tik vakarais leisdavo sau pasedėti prie kompiuterio, ar pažiūrėti filmus per holo-akinius.
- Kiek jau galima apie tą patį, - bambėjo po nosim Mantas, kai per kompiuterį stebėjo vakaro žinių transliaciją. - Jei jau JAV nieko nedaro, tai nieko ir nebus. Matyt, mes su savo 10 tankų pulsim Rusiją.
Netikėtai rodytas siužetas buvo nutrauktas. Žinių vedėja atrodė pasimetusi, tačiau po sekundėlės prabilo.
„Karščiausios naujienos. Vyriausiame medicinos institute, Vilniuje, įvyko nelaimė. Pro langus veržiasi ugnis, tačiau kas nutiko konkrečiai, pasakyti negalime. Mūsų žurnalistai netrukus bus įvykio vietoje, tada stengsimės atnaujinti informaciją. Primename, jog šiame institute tiriamos medžiagos, kurios buvo rastos prieš savaitę Rusijos numestuose konteineriuose. Stengsimės išsiaiškinti ar šie du įvykiai susiję“.
- Po velnių, kas čia darosi? - jau nebesuprato Mantas. - Prieš savaitę dar gyvenom kaip niekur nieko, o dabar pasipylė.
Naktį, apie 1h buvo pranešta, jog pagaliau gaisrą pavyko užgesinti. Tačiau jokių komentarų, dėl ko įvyko gaisras, ar tai buvo tyčinis padegimas ar nelaimingas atsitikimas, nebuvo. Todėl ir vėl beliko tik spėlioti.
Kitą rytą atsivertus internetą buvo galima rasti daug įvairiausių įvykio vietos nuotraukų, bei liudininkų komentarų. Bėda ta, jog Mantas nebuvo įsitikinęs kuri informacija tikra, kuri ne. O jos buvo visokiausios - nuo to, jog įvyko paprasčiausias trumpasis jungimas iki pačių fantastiškiausių, tarkim, kad institute buvo eksperimentuojama su žmonėmis ir vienas jų išsilaisvino. Net gi buvo fotografijų, kuriose buvo matyti apanglėję kūnai, tačiau aiškiai matėsi kandimo žymės ar išplėšti mėsos gabalai iš žmonių lavonų.
Kad ir kaip norėjo labiau panagrinėti visą informaciją, Mantas prisivertė save užsidaryti kompiuterį, pasidėti holo-akinius į šoną ir vėl kibti į konspektus.
Iki pat pietų studijavęs užrašus ir bandydamas juos įsidėti į galvą vaikinas nusprendė pagaliau nueiti nusipirkti kažką užkąsti. Vos išėjus Mantas pastebėjo, jog miestas kažkoks tuščias. Įprastai tokiu laiku gatvės buvo sausakimšos, nes žmonės eidavo pietauti po darbų, tačiau dabar buvo galima matyti vos vieną, kitą pilietį. Kažkur tolumoje girdėjosi policijos mašinų garsai.
Einant į parduotuvę vaikino dėmesį patraukė didelis ekranas, kuriame dažniausiai būdavo reklamuojamos kokios nors prekės. Tačiau šiandien ekrane atsirado valstybinės televizijos transliuojamos žinios. Kadangi žmonių buvo nedaug, todėl buvo galima aiškiai išgirsti ką sako per žinias.
„Vilniuje, aplinkiniuose miesteliuose, bei rajonuose žaibiškai sklinda neaiškios kilmės virusas. Nesvarbu kuriame mieste esate būkite namuose, nedelsdami užsirakinkite duris, sandariai užsidarykite langus. Virusas plinta oru. Kartojame virusas plinta oru“.
Ši žinutė buvo kartojama ir kartojama. Mantas stovėjo gal minutę, kol suprato kas nutiko. Tuomet staigiai pasileido atgal į namus. Bebėgdamas nutrenkė kažkokią senyvą moteriškę, tačiau mandagumas nebuvo tai, kas jam dabar rūpėjo. Pagaliau pribėgus daugiabučio duris, jas jam atidarė pažįstamas kaimynas Rimas.
- Kur tu trankaisi? - užsipuolė jis Mantą. - Ar negirdėjai kas vyksta?
- Tik dabar sužinojau... Virusas, kažkoks virusas plinta, - net dusdamas pasakė Mantas.
- Velnio rusai, čia jų darbas. Tikrai nesutapimas, jog pirma jie numeta kažkokius miltelius, o paskui sprogsta tas pastatas Vilniuje, - piktai kalbėjo vyriškis.
- Gal jūs ir teisus, - vis dar gaudydamas orą pritarė Mantas.
- Tai žinoma kad aš teisus! Kaip tu manai, kas čia vyksta? - šūktelėjo kaimynas.
Mantas nežinojo ką atsakyt, todėl pamatęs, jog Rimas kažką daro su durimis paklausė jo.
- O ką jūs čia darot su durim?
- Tarpus dangstau vata, kad nepraeitų oras. Spėjai grįžt, dar kiek ir būčiau nebeatidaręs durų. Bėk į namus, pažiūrėk ar tavo langai uždaryti, jei sutiksi kokį kaimyną perspėk ir jį... Velnio Rusai! Aš senai sakiau, kad geru nesibaigs.
Truputį atgavęs kvapą Mantas užšuoliavo į trečią aukštą ir nubėgo link savo butų durų koridoriaus gale. Vos tik įžengęs į kambarį nubėgo pasitikrinti langų. Laimei jie buvo uždaryti. Įsijungęs televizorių Mantas išgirdo tą pačią žinutę kaip ir didžiajame ekrane mieste. Ta pati žinutė buvo kartojama ir per visas kitas televizijas. Interneto ryšys ir vėl neveikė. Mantas sukaupė drąsa ir paskambino broliui, tačiau įsijungė auto-atsakiklis.
- Donatai, Lietuvoje vyksta kažkas neaiškaus. Tiksliai nežinau, bet kalbama apie kažkokį virusą susijusį su Rusija. Prašau tik nieko nesakyk tėvams, jie išprotės. Kai turėsiu kažkokių naujienų iškarto pranešiu. Ir jei kažkas nutiktų... Na žodžiu, nieko nesakyk tėvams.
Paskambinus Linai vėl pasikartojo auto-atsakiklio istorija. Susakius vos ne ta pačią žinutę Mantas tiesiog atsistojo prie lango ir žiūrėjo pro jį. Atrodo, jog laukė kažkokio ženklo, kuris paaiškintų kas vyksta. Tačiau lauke nebuvo nieko, nei vieno žmogaus, paukščio ar kokio kito gyvio. Kažkur tolumoje girdėjosi greitosios, bei policijos sirenos.
- Matyt kažkas neatlaikė... - nusijuokė Mantas.
Netikėtai vaikinas pajautė silpnumą. Pamanęs, jog tai organizmo reakcija į baimę, šoką ar kažką tokio, kas susiję su netikėta žinia, jis patraukė atsigerti vandens, bet vos tik žengus pirmą žingsnį nuo lango, Mantui aptemo akyse. Jis dar siekė lovos atramos, kuri turėjo būti kažkur šalia, tačiau jos nerado ir pargriuvo ant žemės. Praėjo dar pora sekundžių ir Mantą apleido paskutinės jėgos.
2016-06-22 14:37
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-07-28 00:44
St Sebastianas
Jeigu kiekvieną tarpą pakeistume žodžiu "karas" apie karą kūrinyje nebūtų kalbama daugiau. Grėsmės jausmą reikia kurti ne nuolat pliurpiant apie karą, o detalėmis.

Mantas pasišvilpaudamas ėjo gatve taip ir nenusiėmęs holoakinių. Viena akimi jis žiūrėjo filmą "Išlikimas 2020. Karo grėsmė", kita akimi skaitė "Karas ir taika". Staiga pasigirdo padangų žviegimas ir vyrukas pasijuto skrendąs į šoną. Nuo veido nuskrieję akiniai leido jam įvertinti situaciją: maskuojančiomis spalvomis nudažyto Unimogo vairuotojas kažką šaukė labai nepagarbiai atsiliepdamas apie seksualinių mažumų atstovus nešiojančius visokius kiberakinius. Mantas tuo metu skriejo į plakatą su didžiapape blondine ant kurio didelėmis raidėmis buvo užrašyta "Ateik savanoriu į kariuomenę ir sužinok kiek dar kvailių susidomėjo šiuo plakatu". 

Tokiam šmoteliui kaip tavo mano tekste paminėto militarizmo būtų per akis. Ypač, atsižvelgus į tai, kad po avarijos pagrindinis personažas patenka į komą ir kai atsigauna aplink visi būna zombiai-nimfomanai. Jei jau mėgsti ilgą intro, tai gali iš smulkmenų sudėlioti nuotaiką. Tarkime personažas gali stebėti pro šalį važiuojantį konvojų. Net nereikės pliurpti apie karą, o jau bus aišku, kad kariškiai kažko bruzda. Eidamas pro parduotuvės vitriną gali nusistebėti, kad vietoje jo mėgstamiausios tamponų reklamos dabar plakatą kuriame kviečiama tapti savanoriu ir tris kilogramus vazelino nusipirkti už keturių kainą.

Šiandien važinėjau mažai, manau ne daugiau kaip 30km. Man po ratais bandė palįsti trys zombiai rašantys sms ir einantys per raudoną šviesoforo signalą, bei dviratininkas nežinia ką darantis su telefonu. Taigi nereikia čia svaigti apie jaunimą, kuris sugeba multitaskingu užsiimti. Google glass galioja tie patys draudimai kaip ir telefonui kiek žinau. Regis tai irgi kažką pasako apie gebėjimą daryti daug darbų vienu metu? Jeigu pasaulis nėra toks, kaip rodo "Wall-e", tuomet holoakiniai sunkiai bus pripažinti saugiais.

Kuriant kokių 1970 metų atmosferą bombonešis manau atrodytų tinkamai, tačiau jau esamu laiku tai atrodo švelniai tariant neįtikinamai. Bombonešis yra lėtas, lengvai pažeidžiamas ir neefektyvus. Jei situacija tokia įtempta kaip bandoma parodyti, oro patrulis atrodo labai natūraliai. Atkeliauti iki vietos gali greitai, jei mato, kad bomonešis bando kažką išmesti, manau ilgų dvejonių nebūtų - lėktuvas būtų numuštas. Tikriausiai žymiai paprasčiau būtų konteinerius iki vietos atgabenti kitais metodais, o po to dar apkaltinti Zimbabvės budistų nindzių judėjimą.

Apie durų sandarinimą vata... Na, kaip psichologinis elementas gal ir nieko, bet sveiko proto žmogus supras, kad tai nieko nepadės.

Bendras vaizdas, kad čia bandomas kurti senovinis politinis trileris šiais laikais. Čia kaip pasakoti apie tai, kaip drakarais nuplaukė iki Mėnulio. Gerai parašius ir tai skambėtų gerai. Vis dėl to atlikimo technika ne tokia, kad galėčiau patikėti, jog taip gali būti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-29 12:16
pikta kaip širšė
Nu tik nereikia visko pirmu sakiniu papasakoti – čia jau kitas kraštutinumas ;-) Tu paskaityk Peter tekstą „Pasiutligė“ (publikuotas birželio pradžioj) ir pamatysi kaip nieko iš esmės nevyksta, bet situacija nusipiešia tarsi savaime ir tarsi savaime susikuria personažai. Ir dar intrigėlė kažkur kirba, nors išvis niekas nieko apie tai neaiškina. Tėra kelios užuominos, o bendras vaizdas vis tiek pilnas, aiškus ir išsamus.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-29 11:41
iKadz
Viskas aisku. Tiesiog as visada mieliau skaitau kurinius, kai viskas isivaziuoja po truputi, o ne kai su pirmu sakiniu pradeda vaziuot tankai ir ant galvos krist bombos. Todel ir pats bandau rasyt kazka tokio. Bet manau supratau kur problema. Aciu :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-29 11:23
pikta kaip širšė
Sakykime taip: kai ateini į svečius ir tave pavaišina pusėtinai geru, įkaitusiu iki +27 alum iš neplauto bokalo, tai nori nenori imi burbėti. Visai kas kita yra kai atvarai į kiemo barbeiu, kur apsiryji afigienų mėsainių, nukabini sexy bičą (nu kaip tau, tai galvok apie paną) ir dar kompanija tokia tūsova, kad niekas nepastebi to šilto alaus iš plastikinių stiklinių. Supranti?

Jei tavo tekste visi kiti elementai būtų puikūs, tai niekas nesikabinėtų prie tavosios politikos interpretacijos. Tačiau tavo veikėjas per visą tekstą nieko nenuveikia, išskyrus keletą rytinių atsikėlimų ir skambučių panai. Jis neturi labai ryškaus „veido“, nėra užkabinančių dialogų ir net intriga tokia prievartiniu būdu kurstoma (jau bėgsi? Ne nebėgsiu. O dabar, ar jau bėgsi? Ne, egzaminas man. O dabar? Dabar valgyt noriu. Tai gal dabar? Ne, dar tūlike nebuvau...), tai skaitytojui nieko daugiau ir nelieka, kaip nagrinėti politiką. Nes nėra daugiau apie ką kalbėt. Kur mėsainiai, kur sexulkos, kur after party?

Nu bet čia tik mano nuomonė. Gal aš ir klystu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-28 14:05
iKadz
Ačiū dėl žodžių prasmės, nes tikrai apie tai nesusimąsčiau.

O dabar klausimas jums. Ir vėl susilaukiau kritikos, dėl to, kad tai kas aprašyta prasilenkia su geopolitine situacija. Aš nelabai suprantu kodėl? Juk kūrinyje, galima sakyt, vyksta antras Šaltasis karas. Tarpusavyje ir vėl pykstasi JAV su Rusija. Bet visi žinom, kad tai reiškia ne dviejų valstybių tarpusavio karą, o NATO + kiti sąjungininkai vs Rusija + Muitų sąjungos šalys + Kinija (nors nesu įsitikinęs, jog ji tikrai stotų į kovą). Visos šalys kurias kūrinyje "puolė" Rusija buvo NATO šalys ar jos sąjungininkės + visos paminėtos šalys buvo arčiausiai Rusijos, o lendant giliau į Europą jų lėktuvai būtų paprasčiausiai numušti. Dar noriu pažymėt, jog visos tos šalys (aišku išskyrus JAV) kažkuriuo metu priklausė Rusams ar bent buvo kovota dėl tos valstybės teritorijų (Suomija - Žiemos karas). Todėl natūralu, jog Rusai trokšta vėl turėti tas žemes po savo sparnu.
Dabar laukiu, kol kažkas man padės ir išaiškins kur visame tame problema ir logikos nebūvimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-26 22:33
Aurimaz
Terminas ir terminologija nėra tas pats. Pastarasis žodis nusako MOKSLĄ, apimantį terminų kūrimą bei jų tvarkymą. Terminas yra žodis arba žodžių junginys. Taigi, rašyti apie "sportinių terminologijų prikištas knygas" reiktų labai atsargiai.

Pats darbas  - kaip Meškiukas ir sakė, neišmanančiam apie geopolitinę situaciją skaitytojui sueitų. Visais kitais atvejais reiktų gerokai pasistengti. Bet šiaip vilties kelia.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-23 08:42
iKadz
Kaip ir minėjau nemanau, jog čia yra vieta diskutuot apie politiką. Vis dėl to perskaitęs ką parašei galiu išskirt kelis punktus:
1. Taip priimu kritiką asmeniškai, nes vis dėl to ją parašei čia ir kritikavai mano kūrinį. Kaip dar kitaip aš turėčiau ją priimt?
2. Išskirti punktai yra juokingi, prasilenkiantys su logika ir parodantys tavo nulinį išmanymą apie istoriją ir geopolitiką.
3. Nežinau kiek tamstai metų, bet patarčiau kitą kart einant gatve atkreipt dėmesį į jaunimą. Jie nepaleidžia mobilaus iš rankų eidami gatve ir kažkaip sugeba neatsitrenkt į žmones, stulpus ar bala žino ką. Vunderkindai, ar ne? O + google glass  skirtingai nuo mobilaus nepriverčia tavęs nusukti žvilgsnio nuo gatvės ir neužstoja vaizdo kaip kad mobilus.
4. Virtuali realybė yra ateitis. Vien dabar užtenka pažiūrėt kokiame lygyje ji yra ir kaip smarkiai naudojama. Todėl nereikia būt pranašu, jog suprastum, kad ir toliau dideli pinigai bus investuojami į šitą technologiją ir ją pritaikyt kasdieniniam žmogaus gyvenime.
Na ką, matau kažkaip sunku išdėstyt argumentuotą ir padorią kritiką, kai nustumi jausmus į šoną? Aš visada laukiu kritikos ir stengiuosi reaguoti į ją ir tobulėti, kai ta kritika yra nukreipta į mano rašymo stilių, klaidas, dėstymą ir t.t. Tačiau kai kritika yra nukreipta į tai, kad kažkam nepatiko, jog rašoma ne apie tai ką nori jis, man tai atrodo mažų mažiausiai vaikiška.
Tu tikrai geras rašytojas ir su tuo nesiginčiju, tačiau kritikas... Prieš kažką komentuodamas palauk 10s ir tik tada rašyk, nes patikėk manim atrodė, jog esi įsižeidus 12m mergaitė kuriai tėvai parduotuvėj nenupirko lėlės.
P.S. Tik dėl to, jog matei Resident evil, dar nereiškia, jog viskas kas susiję su užkratais yra Resident evil kopija.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-22 23:53
Meškiukas
Ikadz, taip, noriu pasiginčyt dėl politikos. Jei priimi kritiką taip asmeniškai, komentarų neskaityk ir toliau varyk sava linkme.
Tad vėl pakartosiu:
a) Rusijos ir JAV karo atveju fronto linija eitų ne Europoje. Tai taip pat logiška, kaip Australijai kariaujant su N.Zelandija jie peštųsį Panamoje.
b) Kinija jau seniai yra nepriklausoma ekonomikos atžvilgiu
c) Rytų Kinijos Jūra
d) Rusijos, Kinijos, Š.Korėjos galimas bendradarbiavimas iškilus karo grėsmei
e) Frontas Europoje būtų absoliučiai pražūtingas. Kodėl? Vokietija, Italija, Prancūzija.
f) Kur galimai laikomi branduoliniai užtaisai? Tikrai ne prie Maskvos
g) Kokia nauda iš užkrėstos, susprogdintos Lietuvos/Suomijos?
čia tiek apie politiką.
Ar google glass pats užsikabinęs buvai? Ne. Tad užsidėk akinius nuo saulės, o jei nešioji paprastus akinius - nueik miestu ~1km nuolat žvilgčiodamas į viršutinį akinių kamputį. Sąžiningai užfiksuok kiek kartų atsitrenkei/vos neatsitrenkei į pašalinius objektus/žmones ir padaugink iš vidutiniško žmonių skaičiaus gatvėje. Dar kartą pakartosiu - vidutiniška asmenybė negali vienu metu atlikt dviejų veiksmų. Jei nesi treniruotas, pabandyk paprastą veiksmą- vienu kumščiu suk ratus ant stalo, kitu - daužyk taktą. Jei žmonės eina gatve ir tuo pačiu metu bendrauja su kažkuo arba žiūri filmą, jie gerai atlieka arba vieną, arba kitą.
Ar kitaip persakyta kritika jau panaši į pagrįstą ar dar nori ginčytis?
Nors, realiai, daryk tu ką nori. Tokių pilna, kuriems žodžio nepasakysi. Turėsiu omeny kad tavęs užgaut negalima.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-22 22:48
iKadz
Meskiuk tu rimtai nori pradėt kalbėt apie politiką? Nes jei taip drąsiai galiu ir patikėk manim šitoj vietoj nesu neišmanėlis, todėl atsišaudyt tikrai sugebėsiu. Bet manau, jog čia ne vieta politinėm diskusijom.
Perskaičiau viską ką rašei ir realiai neradau jokios normalios pagrįstos kritikos, nes akivaizdu, jog buvo užgautos kažkokios tavo ambicijos ar simpatijos dėl paminėtos vienos ar kitos valstybės.
Dėl holo akinių patarčiau pasidomėt tokiu įrenginiu kaip google glass ir jo pritaikymu įvairiose srityse šiuolaikiniame pasaulyje.
Prie viso tavo neigiamo atsiliepimo trūko tik to, jog nepatiktų veikėjų vardai. "Kodėl Mantas, o ne Jonas. Nes Jonas juk tradicinis vardas ir t.t."
Kūryboje esu naujokas ir to neneigiu, tačiau nereikia būt ekspertu norint suprast, kad prieš kritikuojant reiktų emocijas nustumt į šoną. Kitu kritika būna labai neobjektyvi. Tas galioja visose srityse, o ne tik kūryboje
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-22 22:19
Meškiukas
Kai kūrinys geras, perskaitau ir pakomentuoju, kai yra +-, atsidarau antrą tab'ą naršyklėje, kad skaitydamas iškart galėčiau komentuot.
Sausa istorija niekam neįdomi. Labai dažnai skaitytojui visiškai nusišvilpt kas ant ko ten siunta. JAV ir Rusija? Kodėl ne Mozambikas ir Australija? Pasisvaidymas žodžiais kas ką bombarduos irgi nieko neįtikina. Net ir dabar esame "šaltojo karo" etape.
Taipogi, prie to paties, labai erzina tas atseit gresiančio karo kaišiojimas.
Dar labiau erzina mažas geopolitikos išmanymas. Jei nežinai kažko, yra du keliai: a)apie tai nerašai b)ieškai informacijos. Nuėjai lengviausiu keliu nurašydamas fantastikai. Ir čia padarei baisią klaidą - fantastikoje irgi turi būti tam tikri atitikimai.
Tu man logiškai paaiškink kodėl JAV ir Rusijos karo atveju fronto linija būtų Lietuvoje? Demonstruoji paprasčiausią geografijos neišmanymą. Kuo Rusijai būtų naudinga žygiuoti per visą Europą, perplaukt Atlanto vandenyną ir tik tada kariaut su JAV? Dabar pabandyk pažiūrėt į pasaulio atlasą. Beringo sąsiaurė, Ramujį vandenyną, galimą sąjungininkę Kiniją, labai norinčią atsiplėšt gabalą Japonijos ir tt, žinoma, nepagalvojai? Matome, kad ne.
Labai keistai atrodo tie holo akiniai. Tik labai ypatingų gebėjimų žmogus gali vienu metu sutelkti dėmesį į du dalykus. Jei eidamas dar stebi kažkokį ekranelį ar skaitai žinias, reiškias neseki kelio. Ir gali nesiginčyt, nes iš patirties sakau kad tai neįmanoma. Pats per plauką esu tiek kartų buvęs nuo avarijos vien todėl kad ilgesniam laikui dėmesį nukreipiau į navigacijos ekraną. Žmogus ne robotas, tad tavo pasakojimas turėjo būti humoristinis. Apie taip kaip akiniais besinaudojantys žmonės gatvėje trankosi vienas į kitą.
Man iki šiol nesuvokiama kuo Resident Evil scenarijus, mėtant kažką kažkur būtų labai puikus, tai naudojant strateginės reikšmės neturinčiose valstybėse kaip Suomija, Lietuva? Lenkiją dar dar galima pritraukti prie to. O kur Šveicarija, Vokietija, Italija? Jei kyla klausimas kodėl šios valstybės, vėl gi - nesidomėjai savo tema.
Labai labai, nu labai silpnas kūrinys. Šių dienų delfio aktualijas bandai įvilkt į kažkokią fantastiką, pabaigoje nešančią į Resident Evil. Net kaip fantastikai sugebi prasilenkt su šimtais faktų. Ali ginčytis iki užkimimo kad čia fantastika. Nepadės.Galėjai nueit lengvu keliu, neminėdamas jokių valstybių, nedėstydamas abejotinių teiginių kas ko apgint negali ir tiesiog sumesdamas tokį tipo action fantastikos šmotelį, bet nuėjai sunkiausiu, viską vilkdamas į aplinką, kurioje nė kiek nenusimanai.
Tikiuosi, kad bent tolesnėse dalyse pasitaisysi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-22 16:38
iKadz
Ups atsiprašau, dėl datos neapsižiūrėjau... Atrodo ir į kalendorių specialiai žiūrėjau, bet matyt kažką ne taip pamačiau.

Aišku čia fantastika, todėl nereikia į viską žiūrėt kaip į kokias Vangos pranašystes. Todėl taip, šitoj istorijoj NATO taip ir toliau padoriai nesugebės apsaugot Lietuvos (o gal čia sąmokslas, nes pasaulį valdo illiuminati ir jie surengė planą kaip praretint žmonių rasę...)

Dėl detalių sutinku, tiesiog tuo metu kai rašiau nesinorėjo kažko nustumt į šoną, nes paskui kabinėsitės dėl galimos logikos nebuvimo ir t.t. bet akivaizdu kad su detalumu perspaudžiau.

O dėl akinių tai kaip aš įsivaizdavau, kad tiesiog tai lyg patobulinti google glass. Viename kampe bus nedidelis ekranas kuriame matai vaizdą, o akiniuose yra lyg skaneris, kuris perkelia tavo 3D veido atvaizdą ir kitas asmuo tave mato. Jie nemato tikro tavo veido, o tiesiog labai išvystytą 3D maketą realiu metu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-22 15:45
pikta kaip širšė
2020.05.05 bus antradienis. Net google tam jungti nereikia.

Mantas gali būti įvardinamas ir vaikinu, ir studentu, ir jaunuoliu, ir gražuoliu ar dar kaip nors - atsibosta vienas ir tas pats žodis.

Tai sakai per 5 metus NATO taip ir nesusiveiks padorios priešlėktuvinės gynybos ir įtampai pasiekus piką vis dar leis rusų bombonešiams skraidyti savo erdvėje. Net Turkija vieną nupylė... Nu tarkim

Per ilga įžanga ir visas tas "važiuok iš Lietuvos" + "ėjo, valgė, mokėsi, prausėsi............kėlėsi, ėjo, valgė, internetas buvo/ nebuvo". Kažkaip greičiau galima gal įšokti į veiksmą ir reikiamas detales tiesiog paminėti prisiminimų ar kokiu kitu pavidalu.

Ai ir dar - o kokį vaizdą mato pašnekovas žmogaus, kuris naudoja holo akinius? Akiniuočio akį? Jei veidą (ką būtų galima įtarti iš merginos komentaro apie Manto išvaizdą), tai kur tada kamera? Čia tik taip domiuosi - technologinį išprusimą keliu taip sakant :-)))
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-22 14:41
iKadz
Sveiki. Nežinau ar tai bus kažkokia nauja serija ar tiesiog užsibaigs su šita dalimi, tačiau netikėtai kilo idėja istorijai ir pabandžiau ją išrutulioti į pasakojimą. Atsižvelgdamas į jūsų atsiliepimus nuspręsiu ką daryti toliau. "Žemių karai" vis dar yra, bet rašėsi lėčiau nei norėčiau, todėl kuriam laikui ta istorija padėta į šoną
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą