ne tik sau

Turi ilgai
gyventi
kad rastum
ko neieškojęs

nelaukęs
kad
išperės
tokią
mintį
galva

tampi
neįžeidžiamas.

Ilgai
nardyti
palei
krantą
turi

kad išdrįstum
plaukti
toliau

ir nustotum
žiūrėti
į smėlio
žandus
toli
pasilikusius

be vilties,
kad vėl kada
rinksiesi
jų saugumą.


Užtrunka
išvykti
nuspręsti
drąsiai

save susitikti
sugrįžusį

nebeklausiantį

tyliai
klausantį

kriauklės
ošimo

atsinešusį
gelmių istorijas
ir perlus,
kurių kiekvienam
neparodysi

net už džinų turtus.

Nardai godžiai
po vandenyno paširdžius –

kol turi
savą širdį
ir kas ją girdi,
kai suplaka
iš tikrumo,

kai drąsu
nežinoti
nerasti atsakymų
ir rymoti

su kriauklėm
ant tolimo kranto,
kol istorija
dar tik rašoma.

Ir žinai, kad skaitysi
paskui –

ne tik sau.