Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Aš savo gyvenime, dalį kelio jau nuėjau.
Klupau ir stojau, kritau ir kėliaus... ir vėl klupau.
Nudraskius kelius, klykdama pagalbos dangaus prašiau...
Rankos ištiestos nepamačius... ant viso pasaulio pykau.

Aš savo gyvenime rūpesčių jūroje jau plaukiau.
Skendau... pavargusia krūtine ramybės oro kitų maldavau.
Visas jėgas aklai į pareigas, darbus ir vargus be tikslo kišau.
Sustot, paleist bijojau... iš paskutiniųjų laikiausi... ir... skendau.

Aš savo gyvenime ugnies ir žarijų takeliu jau ėjau.
Net nepastebėdama, žarijas vietoj gelių aš artimiems dalinau.
Takelio vingiais vadinamais ”pyktis ir pagieža” paskui kitus sekiau.
Nusukt nuo klaidingo kelio, pasirinkti meilės takelį vis nedrįsau.

Aš savo gyvenime iliuzijų mišku jau klajojau.
Pasiklydusi tiksluose, tarp medžiu „neturiu“, „ negaliu“ bėgiojau.
Tikėjimą savimi sudraskius į nusivylimų krūmus, kaip šuo lojau.
Ignoruodama šviesą to, kas vertinga, į pavydo šakas spoksojau.

Aš savo gyvenime ledo spąstuose jau sėdėjau.
Liūdname baimės kalėjime užsidarius, kvėpavimu tylėjau.
Kampuose „nepatogu“, ” nepadoru“, ”egoistiška“ mirusi gulėjau.
Prie tamsos pripratus, į atvirų durų šviesą nežiūrėjau.

Priėjus bejausmę bedugnę supratau, gyvenimo pabaigą aš priėjau.
Dabar pati padaryt sprendimą privalau ir pasirinkt - ko gi aš noriu toliau?
AR sunaikinti save, nepaleidžiant maišų - baimės ir pykčio pilnų?... IR KRISTI?
AR surinkti GYVENIMO PATIRTĮ PLUNKSNA PO PLUNKSNOS Į SPARNUS?... IR SKRISTI?

Dabar... aš džiaugsmo takais bėgioju... ir tai, kas išties vertinga, savyje nešioju.
Dabar... aš šypsenas dalinu... ir už viską, kas buvo, yra ir bus padėką jaučiu.
Dabar... gyvenimas tapo man draugu... pasitinkantis šypsena prie durų atvirų.
Dabar ... aš visiems mintis švelnias siunčiu... ir kiekvienam meilę sau jausti linkiu.

Tu tikriausiai jau supratai – kad, gyvenu aš dabar visiškai laisvai?
Supratai, kuris sprendimas tapo manu? -Ką pasirinkau AŠ, prie bedugnės kraštų?
AŠ LAIMINGA, AŠ GYVENU.... AŠ LAISVA, AŠ SKRENDU...
Tiktai kada pagaliau SKRISI TU,
NEŠAMAS PATIRTIES SPARNŲ???

© O. Fiestelmann 2015

2016-06-08 13:32
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-09 01:09
TomKomPotas
mane visada žavi toks atviras rašymo būdas. bėda ta, kad taip parašyti gali daug kas. todėl ir vertinama poezija kurioje jausmas išreikštas ne taip tiesiogiai, naudojant metaforas, alegorijas ar kitus paveikius įvaizdžius. nesakau kad nėra bandymų paieškoti įdomesnės raiškos ir čia. yra, bet tie bandymai iki skausmo pabodę. 2-
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-08 15:37
Ana supynėse
Pati pradžia jums dar rašymo. Nevertinsiu, jums dar toli keliauti, jūros kantrybės dar reikės ir vandenyno pasiryžimo ir užsispyrimo tobulinti savo kūrybą, jei tik norėsis...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (2)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą