Žingsniai,
žingsniai,
žingsniai
sustokit!
Kiek
daug
jų prabėgo
laiptais pilkais…
Aš noriu pajausti
tikrą
jų svorį,
noriu
papuošti
juos šiandien žiedais…
Jais
juk nuskriejo
jaunystės dienos,
nesugrąžinsiu
niekad
aš jų.
Žingsniai,
sustokit
akimirkai vienai,
žingsniai,
sustokit!..
Aš išeinu...
Jie tyli nebylūs,
tarsi sustingę
ir sienos
tyli,
tyli langai...
Žingsniai slaptingi,
žingsniai prabilkit!
Jūs
negirdėsiu
ilgai, ilgai…
…Bet
tyli
žingsniai,
tyli
sienos,
tyli
langai
ir
aš…
tyliu.