Rašyk
Eilės (73922)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10420)
Vaikams (2532)
Slam (49)
English (1127)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Demiras grįžo namo. Dabar tai tebuvo pelenų krūva. Viskas sudegę iki pamatų, ore tvyrojo kartus dūmų kvapas. Net medžiai, ir tie buvo apdegę. Į galvą lindo įkyrios mintys. Aukštai ant šakos suūbavo pelėda. Demiras pakėlė galvą. Juodas paukštis žiūrėjo tiesiai jam į akis. Vyras ištiesė ranką ir pelėda nusileido. Jai prie kaklo buvo pririštas raštelis. Demas atrišo mazgelį ir išvyniojo baltą popierėlį. Jame Nina prašė pagalbos. Jis skaitė vėl ir vėl. Tada suprato: čia ne Ninos raštas, o spąstai! Kažkas labai nori jį prisivilioti. Prisiminė vyro veidą. Jis turėjo barzdą, akys degė pykčiu. Paskutiniai barzdočiaus žodžiai buvo: mes dar pasimatysime, Demirai. Tos žalios akys, rodos, stebėjo jį. Atrodė, kad Belanas sekė Demirą. Pagaliau nusprendė atkeršyti. Jis taip pat norėjo keršto, norėjo kovoti už tai, ką Belanas iš jo atėmė. Šeimą. Namus. Meilę. Viską. Jei dabar jo paklaustų apie gyvenimą, nuleistų akis ir tylėtų. Demiras nebeturėjo praeities, buvo lyg atjungtas nuo savo gyvenimo. Jis-tas, kuris neegzistuoja. Kartais net mąstydavo „dėl ko aš kovoju? Kodėl taip stengiuosi išlikti pasaulyje, kuriame esu niekas? „.
  Demiras dar kartą apžvelgė pelenais virtusį mišką. Pelėda visdar tupėjo šalia
-Štis! -pamojo ranka, bet ji nepasitraukė. Tada įkišo ranką į kišenę rado švarią popieriaus skiautę ir užrašė atsakymą. Pririšo pelėdai prie kaklo ir ji nuskrido.

                  ***
  Stambus vyras, tikriausiai apsauginis, atvilko merginą ir pasodino ant kėdės. Jos rankos buvo surištos virve, palaidi plaukai krito ant veido, o rankos ir kojos tiesiog švietė nuo sumušimų ir mėlynių. Ji nebijojo, nebeturėjo, ko prarasti.
  Priešais sėdėjo nepatenkintas kalinys. Pamatęs merginą šyptelėjo. Nina sėdėjo ir žiūrėjo kažkur į tolį. Jos mintys buvo kitur. Bet ji jautė baimę. Ne savo. Ji jautė prieš ją sėdinčio žmogaus baimę, nors vaikinas ir bandė pasirodyti drąsus. Nina tai darė jau daugybę kartų, tačiau kiekvieną kartą jausdavosi vis kitaip. Jausdavosi drąsesnė. Jos bijojo. Visi. Bijojo, kad ryte gai neatsibusti, todėl ir neišmetė į gatvę. Baimė valdė juos visus, išskyrus Niną. Ji valdė baimę.
  Iš lėto pakėlė savo liesą veidą. Atmetė plaukus ir didelėmis, ryškiai mėlynomis akimis gaudė jo žvilgsnį. Mintyse vis kartojo „pažiūrėk į mane“. Kadangi neįmanoma buvo visą laiką žiūrėti į purvinas grindis, jis pakėlė akis ir žvilgsniai susitiko. Mergina norėjo viską išspręsti gražuoju. Stengėsi nustatyti malonu balsą.
-Ką padarei?
  Tam vyrukui pasirodė juokinga ir jis prunkštelėjo. Tikriausiai nemanė, kad kvosti gali ir mergina. „Muštynės jiems atsibodusios, savo kumščiais jo nebubins“-galvojo. Suprato, kad turės tai padaryti mintimis.
-Ką padarei? -dar kartą švelniai pakartojo. Tolėliau prie stalo sėdėję ir gėrę vyrai atsistojo:
-Reginio, panelyte! Duok reginio!
  Nina sugniaužė kumščius, užsimerkė. Kai vėl atsimerkė, akys nebebuvo mėlynos. Jos buvo raudonos. Pažvelgė vaikinui į akis. Jis nesuprato, kas vyksta. Jam pradėjo drebėti rankos, Nina tai jautė. Staiga vaikinas nugriuvo nuo kėdės ir rankomis apsikabinęs pilvą, lyg gindamasis, ėmė dejuoti. Pakėlė rankas prie veido ir pamatė, kad jos visos kruvinos. Tada sukliko ne savo balsu. Visame vaikino kūne atsivėrė žaizdos.
-Baik, -prašė jis. Aš viską pasakysiu, -maldavo. Nina delsė. Užsimerkė. Galvojo, kaip pasielgti. Kai pagaliau atsimerkė, akys vėl buvo mėlynos. Vaikino žaizdos akimirksniui užsitraukė, tačiau paliko bjaurius randus.
  Prie Ninos pripuolė apsauginis, čiupo už plaukų ir nustūmė ją nuo kėdės. Mergina nukrito ant betoninių grindų, iš dar nesutikusių žaizdų ėmė tekėti kraujas. Kūmą pervėrė baisus skausmas. Nina suklykė. Taip garsiai, jog jos Klyksmas išdaužė langus, stipri jėga nubloškė apsauginius, jie neteko sąmonės. Mergina pašoko ant kojų ir pribėgo prie stalo, prie kurio neseniai gėrė vyrai. Peilis buvo, tačiau ji negalėjo jo paimti. Apsižvalgė ir kreipėsi į iš skausmo dejuojantį randuotąjį.
-Ei! Padėk man.
-Kodėl turėčiau, jei visai neseniai bandei mane nužudyti? -jis buvo pasipiktinęs, tačiau baimė vis dar tvyrojo ore.
-Jei ne aš, tu jau būtum miręs, -atkirto Nina. Ir visdėlto, jis su tokiu argumentu negalėjo nesutikti. Paėmęs peilį perpjovė virve, veržiančią merginos riešus.
2016-06-05 20:16
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-12-06 16:45
Aurimaz
Viskas čia praktiškai blogai. Stilius, personažai, atlikimas...
Bijau, jog sekantį kartą tamstos kūriniais pasidomėsiu tik po metų, kai padarysi šiokį tokį prograsą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-08 18:19
Galaxy
O kas dar kruvinas? Mano akys bus jei skaitysiu? Čia praktiškai grasinimas
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-06 01:07
nesveiko viešpaties
Gramatica.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą