ant šachmatų lentos
kloja savus gyvenimus
Karaliai
nes svetimos Žmonos
atimt iš Rikio
ar net Pėstininko jie
negali
netylanti styga:
„Menu akimirką žavingą…. “,
„O Laūra...
nors žemėje kitam
teks tavosios glamonės“
ugningi Bairono Augustai
tonai
poezijoje vaikšto išdidi
išliekama vertė
Svetimos Žmonos