Vėjuku lygtai švelniu, skamba žodžiai įprasti,
Tu nesigilini į juos, Tu juk pastoviai juos girdi.
Ar tai žodžiai būtų apie pasaulį, ar apie Tave,
Tu klausaisi jų, ir neklausi - ar tai tiesa? - savęs.
Tai ką pasakoja Tau visi aplinkui nuolatos,
neša sėklas, kaip pakvaišęs vėjas laukuos.
Yra žodžiu gražių ir gerų, kaip sėklos gėlių,
bet mes dažniau naudojamės žodžiu piktu.
Įsiklausyk - ar reikia Tau jų Tavo sode?
Atmink - GIRDĖTAS ŽODIS veikia VĖJO galia.
Tu galvoji dažnai, kai kažko nedarai,
kad nelemta Tau tai turėti apskritai,
Net nepabandęs - Tu įsitikinęs tvirtai-
kad neišmoksi, negalėsi niekada to tikrai,
Ir kad skirti šiam gyvenime Tau tik vargai –
Dėl Dievo meiles suprask, ką gi Tu darai!
Šitaip nunešami visiems tikslams stogai,
Šitaip griaunami ką tik užgimę planai.
Sustok - Tai ką galvoji - tikrai taps tiesa,
Nes GALVOTAS ŽODIS veikia AUDROS galia.
Tu sakai visada ir visiems iš eilės,
Gyvenimas blogas ir nėra tame Tavo kaltės.
Kad nesiseka Tau gyvenime visiškai,
Ir kad negelbėja nuo Tavo ligų jokie vaistai.
Ir net jei diena praeis visiškai neblogai,
Neužtenka drąsos pasakyti, kad viskas gerai.
Nedrįsti Tu pakreipt žodžius kita kryptimi,
Nesiskųsti ir nebart, o pagirt visa širdimi.
Atsipeikėk - šitaip Tu uždengi saulę skraiste juoda,
Nes SAKYTAS ŽODIS veikia URAGANO galia.
Tai kuom gi čia, po velnių, tas gyvenimas dėtas?
Jei Tu blogos nuotaikos, o dar ankstyvas rytas.
Kodėl gi gyvenimas turi būti visada kaltas?
Jei Tavo žodžiai sau ir kitiems, kaip ledas šaltas.
Kuom gi šis gyvenimas nusikalto prieš Tave?
Tu pats naikini ir griauni jį tartum pragare...
Tu pasirink šviesias mintis ir meilius žodžius –
Ir Gyvenimas su malonumu taps Tau atlaidus.
Atsibusk ir pradėk protingai naudotis žodžio jėga,
Žinok – RAŠYTAS ŽODIS veikia VIESULO GALIA...
© Oksana Fiestelmann 2015