Giliausia iš minčių tuščioje galvoje,
Didžiausia nuodėmė geriausiame darbe.
Tad pasekime sau pasaką
Apie pasaulio esybę ir prasmę,
Apie gerą ir blogą,
Apie tai ko girdėjome daug
Ir ko girdėsime dar daugiau.
Pradžioje, gal ne kaip Koperfildas,
Bet nuo kažkur pradėkime ir įsidėmėkime,
Kad tikriausia prasmė yra didžiausioje beprasmybėje.
Tą dieną mislyjau ko niekas dar nebuvo galvojęs, patyręs ar jautęs.
Užsikūriau ir rūkiau, dar ir apie cigaretes parašiau,
Tuomet cigaretės dūmų pilni plaučiai buvo išpūsti,
Dūmas pataikė į akį, jis mane sugraudino ir aplankė vizija.
Akcizai didės, gal mažinsiu, nors vis dėl to reikia pasišvęsti,
Nesu įdomus žmogus, apie ką dar rašysiu jei nerūkysiu.
Susirūpinęs nusprendžiau atlikti didesnį darbą,
Reikalaujantį tyresnių jausmų ir tikros poeto sielos.
Nueisiu ir prisiliuobsiu ir žiū tik pradėjau gerti
Pradėjo plūsti, ne eilės į protą, bet kraujas po kūną,
Prašviesėjo galva ir nusišypsojau, eigoje susijaudinau,
Pasinervavau, papykau na ir galiausiai numigau.
Paslaptis išlieka, iš kur kiti išspaudžia tiek daug iš šio veiksmo
Po kurio atsibudęs nieko neatsimenu, nebus juk toks žmogus begėdis
Ir nelauš tyriausio jausmo iš tuščio piršto.
Atsikosėjus krauju ir skaudant galvai supratau, kad reikia padaryti pertrauką,
Kad ir kiek peno duoda ydos, rodosi savęs žalojimo krūtis išsausėjo.
Pasižadėjau pasikeisti ir surasti sau tikresnį jausmą, geresnę mūzą,
Pamačiau ją, ji buvo ta vienintelė, kitokios tokios nebuvo.
Tad tris mėnesius į ją spoksojau, pasvėriau jos pliusus ir minusus
Nusprendžiau, kad ji manęs verta ir prasidėjo išskirtinė romantika
Burkavome mėnesi (kalbant tik tarp mūsų, norėjau bent dviejų ar trejų
Tačiau nenorėjau pasirodyti iškrypėlis, ir teko viską pagreitinti),
Pasitrynėm mėnesį (na, aš tryniaus į ją, kol ji vaidino kelmą),
skyrėmės mėnesi (prisipažinsiu, užtrukom dieną), na nežinau kaip ji
Bet aš dar leidau sau ir paliūdėti mėnesį (Po savaitės ji jau buvo su kitu).
Taip ir gaunasi kai prisvajoji apie žmogų per gerai.
Galbūt reikėjo palikti ją svajonėse.
Taigi tokia ir pasaka, apie blogą ir gerą,
Apie save ir apie kitą,
Apie viską ir apie nieką, na bent apie nieką.
Nors apie rūkymą prasčiau nei Kiplingas,
Apie pijokavimą prasčiau nei Li Bai,
O ir meilė tokia kokių buvo jau aibė,
tūkstančiai tokių po Ievos ir Adomo.
Gali būti tikras, kad tai dar ne viskas,
Šiais motyvais užspringsi, kur atsisuksi,
kur tik pažvelgsi, beveik pas kiekvieną
Po metrinę toną per visą sieną
Myliom ir kilometrais prirašyta.
Apie viską,
Bet pasitaiko ir
Apie nieką.