Kelias

Ak, mama... tėti,
jūsų dukra vaikšto basa,
jos kelias dega,
karšti pelenai po kojomis
smilksta, beprasmių dienų pilkuma,
ją kelias veda pragaro pakraščiais,
kur nieko nėra
ir visko yra.

Atranda gyvenimą
jūsų jauniausia dukra,
mažyčiais žiupsneliais praranda save,
tokia jos naktis, tokia jos diena.

Gal nereikėjo,
va šitaip išleisti,
be pažado neiti, kur skauda,
kur gelia vien nuo minties, kad esi
niekas apginti nebandė.

O kelias ilgas
sako - tai tavo lemtis,
išmokti taip eiti ir sudegint mintis
vakarykštes mintis nupūsti nuo delno lengvai,
skrenda, skrenda pavėjui pelenai
lyg pilki vakarai.

Kaip jums ten danguje,
ei, mama ir tėti,
kaip jums ten danguje,
ar matot, kaip eina išdidžiai
jūsų dukra?