Tau linkiu

Aš mačiau,
kaip per pusę perskilo dangus.

Lyjant lietui,
griaustiniui griaudžiant,
tvino upės.

Vėjas žiedlapius draskė
ir skandino
nakties glėbyje.

Aš žinau,
koks skilimas skaudus.

Gelia sielą,
kai griūna svajonių pilis.
Aštrios smiltys
subraižo mintis,
sprangios dulkės užgula gerklę.

Aš skendau
išgalvotų jausmų bangose,
tu neištiesei rankos.

Kai pasibaigė audros,
vėl mažyčiais žingsneliais
į kasdienį gyvenimą aš parėjau.

Aš rami,
kaip po viesulo tylintys medžiai.

Išbarstytą save,
lyg dėlionę ir vėl surinkau.

Nors perskilęs per pusę,
mano meilės ištroškęs dangus,
tau linkiu nepatirt to paties...