Mes valgom iš indų gražių
išrikiuojam dienos batelius
po griausmingų lenktynių
per save su savim link savęs –
be savęs
valgom iš indų gražių,
su naujienomis
ir spalvingais vaizdais
iš po kriaušės,
kai bokso terminais
smūgiuoja eilinė diena –
užmerkiam blakstienas miduj,
susitaikom
su visais
nematytais
pievų žydėjimais,
genam žirgus namo,
nors
iš upelio
dar
ne-atsigėrė,
lietaus neištaškė balų
dar visų –
po žaidynių ir mūšių.
Jei uždusi
nuo pašėlusio
gniutulo,
apsivijusio kaklą –
kur prasmė,
kam bučiuoja
kita-ta-pati
pasimetus diena
tau į kaktą?
Muša dvyliktą –
gali vėl iš naujo
saugus patekėti:
su tvarkingom mintim
ir drąsa,
meilės sau –
niekad daugiau
taip ilgai
ne-
a-
ti-
dė-
ti.