vidurnakčio nubudimas

Mes valgom iš indų gražių
išrikiuojam dienos batelius
po griausmingų lenktynių
per save su savim link savęs –

be savęs
valgom iš indų gražių,

su naujienomis
ir spalvingais vaizdais
iš po kriaušės,

kai bokso terminais
smūgiuoja eilinė diena –
užmerkiam blakstienas miduj,

susitaikom
su visais
nematytais
pievų žydėjimais,

genam žirgus namo,
nors
iš upelio
dar
ne-atsigėrė,

lietaus neištaškė balų
dar visų –
po žaidynių ir mūšių.


Jei uždusi
nuo pašėlusio
gniutulo,
apsivijusio kaklą –

kur prasmė,
kam bučiuoja
kita-ta-pati
pasimetus diena
tau į kaktą?


Muša dvyliktą –
gali vėl iš naujo
saugus patekėti:

su tvarkingom mintim
ir drąsa,

meilės sau –
niekad daugiau

taip ilgai
ne-
a-
ti-
dė-
ti.