Rašau apie tuštumą.
Tuštuma- švelni, balta mirtis.
Nuskandinta tamsiai mėlynam vandeny.
Dugne guliu, ant akmenų.
Svetimo pasaulio tik svečiu esu.
Nekvėpuoju, tik žiūriu...
Užliūliuota... vėsu- aš labai sergu.
Gal prarasdama įgijau ką kita?
Nesąmonė!
Neįgijau nieko ir viską praradau...
Rašau Tau, tik Tu, Tave myliu.
Pykstu! Nors tikiu Dievu!
Vėl ir vėl rašau...
Dievas siunčia ne pamokas,
Baisias trūkumo bausmes...
Aš sergu - man labai skauda.
Atsikelsiu ir eisiu.
Skęstanti, vandeniu...
Tolyn...