Birželio rasomis

Tu tapytojo vaizduotė
Tu drugelio tatuiruotė
Kai matau
Tave brendant
Birželio rasomis
Sakau sau
Kad tu pasaulio mis
Kai mes geriam
Iš upokšnio
Vasaros gaivą
Man nereikia
Pasaulio šio
Matau tik laivą
Kuriuo mariose skrodžiam
Bangas
Ir pasiliekam vieni
Senam sodžiuj
Pasiekę Nemuno lankas
Abu prie židinio įsitaisę
Valgom ką gamta pataisė
Ir tu juokiesi
Iš mano istorijų apie upę
Tikiesi kad pasakysiu
Tiesos bent truputį
Bet upė paslaptinga
Bei žavi
Ir visi lygūs
Kol gyvas esi
Įdienoja ir svajos
Atrodžiusios tokios gajos
Išsiblaško lyg rūkas
Ir kažkur nutrūkusios
Palieka mudu lauke
Grįžtant aš išlemenu
Kaip stipriai tave myliu
Tu atsargiai paimi
Mano ranką
Savon
Pagalvoju
Kad galėtume
Nuplaukti
Salon
Tokiu užmoju
Tu nelauktai
Labai patenkinta
Ir viskas atrodo atlikta
Kas šovė galvon