Išplėškit man širdį,
man jos nebereikia.
Bent dalį šio skausmo prašau numalšint.
Jam juk nė motais, o man tai svarbu,
nes tik akmeninį širdį pastebėti galiu.
Tas mandagus rūpestis ir aistra kitai...
Kitai bet kokiai, bet ar būtinai JAI?
Norėčiau išverkti, bet tuščia manoji širdis.
Nėra ten jausmų tik beprasmė viltis:
gal visgi užeis jis ir mielai savo šiluma apglėbs?
Ar noriu turėti?
Net svajot nedrįstu.
Kuo labiau tu artėji, tuo labiau aš tolstu.
Tas aitrus kartulys ir žaidžiančiojo viltis...
galbūt tai jis... galbūt tai jis...
Šitas skausmas toksai įvairus,
jaučiu visus savo jausmus.
O tu ten, vos už 7 žingsnių, bet mintys tavo toli.
Kitam, mano draugės kambary.
Jeigu laiką atsukti galėčiau,
ar vis tiek naiviai tavimi tikėčiau?
Tikėčiau ir kartočiau.
Tik spirčiau sau į šikną stipriau, kad kitą kartą išeičiau oriau.