Žaidimai

Žaidimai yra maloni tuštybės forma,
klestinti beprasmybės firma,
kai pamažu keiti mąstymo karmą,
tolsti nuo paskutinės, artėdamas į pirmą
būseną, taigi paprastėji.

Beveik kiekvienas žodis turi prasmės paklaidą:
žmogus gyvulio, stiklas nakties, judėjimas baimių
ir taip toliau.
Paklaidos dydis priklauso nuo girdinčio.
Arba skaitančio. Arba sužinančio.
Dažnai prieštaraujama, dauguma iš anksto
taip ir žinojo arba žinojo geriau.
Žino plačiau ir visad žinos.

Po to, kai visai be skausmo, gi
šiuolaikinė narkozė beveik tobula, įsodino
džiaugsmo geną, aplinkybės nepriekaištingai madingos.
Lengvumas laimi visose lentose
ir nėra jokių lygiųjų, o kai dar neužilgo pašalino
ir liūdesio geną, šampanui neliko kliūčių.

Atitokimas prasideda nuo spalvų. Jos aiškiai seklesnės,
jų mažiau ir paklausa pralaimi linijų bumui.
Panašiai su garsais. Žodynai, enciklopedijos,
archyvai nepateikia duomenų apie melancholiją.
Lyg tabletės trumpam padeda matematika.
Piktnaudžiaujama nuovargiu iki išsekimo.
Ir niekas, deja, nesupranta. Ak, tie žaidimai.