Rašyk
Eilės (72022)
Fantastika (2158)
Esė (1686)
Proza (10315)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







.


 
    Banalu tai, kas nesyk  girdėta: nieko „naujo“... O iš kur to naujo imti, kai tautų dainos ir pasakos visas temas ir net interpretacijas  atskleidė kadai kadžių –  neolite, ar dar seniau. Štai nuo tada temas kartojam, įterpdami, jei pasiseks, ir savo niuansą pajaustą, ir gana to naujo. Lai sugeba tik perskaityt skaitąs.
        Banalumas – šio žodžio dažnis rašykuose toks tankus, kad sykį kažkuriam dantračių dantukui lūžus išvirto net balanumu: balanos! Puiku – sušuko Wridė. Išties – balanos atgaivina nusibanalinusį banalumą: banalu – ir komentaras gatavas... be kokio nors kodėl.
        Girdėta: „Vartoti žodį „banalu“ yra tikras banalumas. Neturi ką pasakyt,  užsimaskuok  žodžiu banalu, ir nebus problemų“...
        Neretai matom tekstą, paskelbtą banaliu dėl žodžio ar kelių, priminusių komentuojančiam kažką girdėta. Pradžiai tą reiškinį ir aptarkime.

1.  Apie žodžius ir susikalbėjimo problemas

        Kadaise, prieš metų porą, Algmar paskelbė tekstą su elementais, kai kam įtartinais. Štai čia anam adekvatus:

        O sielvarta spalvota...
                  Jaunas jaunas poetas
                  Su kruvina kančia lūpose nes
                  Taip lengva dainuoti bekraštį ilgesį – –
                      Tu  esi
                      Šviesos kristalų konstrukcija
Liūdesiai liko gyvãtos slėniuose greta praamžių liūdesių
Upelė Žoakvara kalnuose
Vaga raityta ne akmenuota – puntukuota
Syk su Sapiens gimė Maudulys – o
Nenusibaigia –
– Dekadansas. Kas čia naujo.
                      Tu esi obels žiedas, aguõna

        Sielvarta, gyvãtos, praamžių, – puntukuota,  dar ten buvo  syk, kreivašypsnė, niaurà – žodžiai reti, negirdėti, keistoki – kai kam atrodė negeri – dėl tų skaitytojų riboto kalbos apimties supratimo. Teko plačiau aiškintis dėl žodžių prigimties ir vartojimo:

        Lietuvių kalba gyva pakol kas, tad keičiasi – ir traukiasi, ir plinta... Ir naujo žodžio prisireikia, ir seną atgaivinti. Visi esame gyvos kalbos vartotojai ir kūrėjai. Tik sukurti prireikia retai – daugybė puikių, net nė karto nepavartotų žodžių tvyro kalbos galimybėse. Ar Algmar sutvėrė išraiškingą žodį  „puntukuota“? Tai jau ne, ne jam priklauso ta garbė: šis žodis snaudė kalbos pievose nuo pat ano meto, kai velnias pametė Puntuką. Prireikė, tai pasiėmiau, ir jūs taip darykit. 
        Ir „gyvatos“ prireikė – dėl savito atspalvio,  ją kažin kas sugalvojo, gal dar viečnasties laikais, tai čia epochas minavojant dera kaip tik. 
        O „sielvarta“ – lygiai taip pat kabo kalbos ore, tiesiog sunku patikėti, kad pirmas nukabinau. Aiškiausias žodis, gerokai vaizdingesnis už „širdperšą“,  „nuoskaudą“, dar labiau už „darganą“ (su serbenta nesigretina). Kalbą tebejaučiančiam iškart bus aišku, ką tai reiškia. Sielvartas – skausmas dėl ko nors konkretaus, dėl aiškios netekties. Sielvarta – žymi bendrą psichologinę būseną, aštrų  nepasitenkinimą gyvenimo tvarka ir savimi, - nuo viso to viduriai verčiasi... Kartais pakanka įsimylėti, kad praeitų... bet ana maudulio būklė dar ir maloni... – kas supranta...      Panašiai „niáura“ reiškia pilietį paniurėlį, o „niaurà“ – tokia būsena užėjo...  Kažkur ten daigai „naujo“ stiliaus – nihilcino... spėjusio išsikvėpti.
        Dabartinės ŽODYNE daugelio žodžių nėra, o ne lietuvių KALBOJ. Daugybė gražių variantų žodynan neįtraukta. O kodėl? Dažnai todėl, kad dažnas kalbininkas mieste gimęs, savos gyvos tarmės neturi, kalbą jaučia tiek, kiek koks nors italas, 25-erių būdamas gerai lietuviškai išmokęs.
        O miestiečių tarmės? Dar po karo galėjai išgirsti autobuse: - Ponečka, kūr važojy? – Ach, poniečka, į Šancūs... Bet ir dabar – kaip šneka šeštokai – aštuntokai miesčionukai? Iš kur jie prisisiurbs to kalbos jausmo? Bet bendrinę išmoksta, ir jausmas, nors sintetinis, atsiranda, vienas kitas ir kalbininkais tampa. Štai tie variantus ir trina – kad būtų tvarka, - pagal juos... o kalba darosi plastmasinė. Kiti savo tarmės nevertina, tictac lyg norėtų pamiršti žemaitiškai.
      Beje, „praamžius, praamžis“ ir pan. daiktavardžius, būdvardžius ne kiekviename žodyne rasit, nors ir nemažai jie vartoti – Narbuto, Sruogos, Nėries.
      „Syk“ – tokia forma nelabai bus žodyne, o labai reikalinga ir sklandi.
      Tai vis dėl žodžių. Žinoma, visos temos ir visi žodžiai geri eilėraščiuose, jei gerai padėti. O kas tas gerai – dėl skonio ginčijamasi.
      Taip, tūlas  „Exmortis“ komentavo taip:
    „... prikimšote tiek ornamentų, kad tekstas virto nesąmone. “  – Taip jis kalba apie tekstą, kurį ir proza galima laikyti, – nėra visai ornamentų, tik turinys.  Bet tiek tesuprato, todėl ta viena jo komentaro eilutė išspinduliuoja tik ignoranciją arogancijos bangomis. Tai jau kritiko katastrofa...
        Būna įvairūs tie varpinės nuo varnos neskyrimo atvejai... Kritikai šablonams prilygina kalbos turtą – mažybines formas.  Arba šablonu vadina kurio nors klasiko stilių vos primenantį kalbėjimą. Tie patys kritikai maloniai priima naujai susiformavusius šablonus, pavyzdžiui nihilcino – įgrisusias kraujo, kaulų, žarnų košelienos Saukos-genines grožybes.
        Atidžiai ir palankiai komentuoja Erla. Bet eilutėje:
„Elastiški žingsniai per pylimą seną“  žodis „elastiški“ Erlai atrodo nepriimtinas. Nors „elastiškas“ jau seniai iš tarptautinių žodyno persikraustė į dabartinės lietuvių kalbos... Šioj eilutėj tas žodis gerai padėtas, koncentruoja išraišką ir atrodo gražiai. Kaip kitais žodžiais nusakyti:
graži moteris grakščiai žengia vandens malūno užtvanka, medžiais apaugusia, – ant tokio pylimo paprastai nestinga objektų kojai užkliūti... Tai kokie jos žingsniai? Tamprūs? – Ne tas. Plastiški? –gal, bet ten ne salė, ir žodis „plastiški“ vienpusiškas – „siauras“... Taigi – elastiški tie žingsniai buvo, ir būtų geriausia, jei tai jau būtų štampas, ne vieno vartotas. Čia ilgokai sustojau ne dėl to vieno žodžio, o dėl principo – atidos žodžiui. Šiuo atveju pasireiškė skonio inercija.
        Vartotojas Nesveikas buvo peikiamas už žaidimą gramat. formomis. Nesveiko dėmesys žodžių darybos galimybėms – pagirtinas. Tačiau pratybos – etiudas netampa menu automatiškai: tampa, kai žaidimų reikalauja turinys, o  ne žaidimas prakaituoja, kurdamas turinį...
        Analogiškai nei „šiuolaikinė“, nei rytų filosofinė terminija savaime meno neprigamina. Ir kaišioti, ir vengti egzotikos – vienodai banalu. Banalumas – ši kokybė įsitaisiusi kitame lygmeny.

                                                B. d.
2016-05-15 20:55
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-17 12:33
Algmar
Na štai – parodžiau lakmusėlį, ir prilipo musytėlės, bedantės. Tai į sveikatą, bet prastai kas kita : nei jutiklių įskaityti, nei  organų suprasti, nei logikos suvirškinti padaručiai tie neišvystę. Nei ironijos pasidžiaugti, uodegaitėmis pavizginti. Na ir kas?
              Tokius mėgstam – juoko būna iš veblentojų tribūnoj, o kai šitokie įniršę – vaikšto kojomis į viršų...
                Pajacai, polišineliai čia užsivaidino vėliai:
Nesveikas su Geltonu Š... – lyg duetas iš Krylovo kvarteto:
              Kuris iš jų čia asilas, kuris bez(juk ne klaida?)džionė – nebespręsim,
              Tik nusikomentavusius abu – vos ne kasdien atrasim...

Pasijuoksit pasiskaitę esė ir palyginę  su komediantų komentarais:
        KUR nėra logikos, chronologikos... kur objektyvumo nėra nei kritikos?

        Ar ne esė šauni ironija gyvuoja ir dorybės literatūrinės?

O kas Nesveiko komentare gyvuoja? – Ten vaiposi nesveikos dvasios autoportretas, tinkamas „Parodos paveikslėliams“... – Ir kiekvienas jį matote savo akimis.

        Intelektualesnis ir gan inteligentiškas Zeit kas ir kaip parašyta matyt suprato.

        Kiti koment – triestelėjimai, tinkamai įrėminantys nesveiko ir Geltono Š... paveikslėlius.



Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-17 09:42
lygiai po
labai patiko šis tavas rakursas:
"Kadaise, prieš metų porą, Algmar paskelbė tekstą su elementais, kai kam įtartinais."
puiku. galėjai gi šiuo sakinio kūriniu ir apsiribot...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-16 19:51
llegenda
Iš vis šlykštu skaityti šitą rašliavą. 1
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-16 09:59
Ziužiu
Grafomanija. Naudingiau darže kapstytis.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-15 22:01
nesveiko viešpaties
Beviltiška ap
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-15 21:45
G Šuo
Priskaldyta malkų pačiam dėl savęs. Kad skaldytojas analitikas būtų matomas. Dėjau ant analizių. Skaitau ir dėmesius kreipiu, kur žmogus rašo apie save, kas svarbu jam, ką atpažįstu, kas kvėpuojasi. O formalumus ir postringavimus antru numeriu - susikiškit į šiknaskyles.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-15 21:16
Algmar
Esė proginė, Felicijos, cinikų ir daugelio kitų šiųmetę kūrybą peržvelgus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą