Labai simpatiška man šita kiek prikimus paslaptis,
Nesumeluotas žaismingumas tarsi vaiko.
Kartu su pakalnutėm gimusi pasaulio pakrašty,
Ji tai išsiskleidžia rytuos, tai vėl prie upės išsisklaido.
Kontralto virpesiu palietusi fatališkas akis,
Išsivedė paskui save nerūpestingai visą laiką.
Ji užkalbėjo medumi aplipusias mintis,
Nesitikėdama kad apstinencija šitaip nualins saiką.