buvo karštá
Brixtone prie bažnyčios
išsirikiavo sekmadieninė
procesija
aš kitoje gatvės pusėje
su kolonėle ant peties
visu garsu leidau tekno
intensyviai galvą kapojo rūgštis
batų raišteliai virto
dryžuotom gyvatėmis
ir ėmė poruotis
su mano kojomis
sweet fucking jesus
aikčiojo apvalus pastorius
besiritinėdamas tarp juodų
kongregacijos kėglių
savo kelyje skindamas
automobilius
geltoną mind the gap liniją
ir tankią gyvatvorę
pro spalvotais kubeliais suskilusią regą
sunkėsi prakeiksmai ir kalbos
apie ugnį ir pragarą
prašiau į atlapus įsikibusio mento
paskolinti garso sistemą
bent porą kilovatų
nors sireną ir švyturėlį
nes šitam reivui per mažai garso
tuo pat metu
rami susitraukus močiutė tyliai kartojo
kad jėzus nekenčia tekno
juo labiau hardkoro
kad jis mėgsta tik gospelus
prirėmęs prie žemės
garso kolonėlę
ir uždėjęs antrankius
mentas keliskart jai spyrė į pilvą
iš dinamo burnos ėmė sunktis
kraujas
ir varvėti atskilus plastmasė
kai paklausė vardo ir gimimo datos
aš už ją atsakiau
norėjom tik atplėšti kampą dangaus
ir pažiūrėti kas dedasi
iššvirkščiojoje pusėje
Tiršta taip, kaip kaimiškame šiupinyje, tai kas čia, pompastiškoji persona, ne pompastika madamme Pompadur?
Na, gal ir ne pompastika, vienos klišės ir gan, jausmo - nerasta, natūralumo - jokio, bele tik rašau. Grafomanija ir tiek.
Patiko paskutinis trieilis, mintis atplėšti dangaus kampą, gal daugiau reikėjo apeliuoti į gerosios ir išvirkščiosios pusės skirtumą, daugiau nematomos sąsajos, ne tokios tiesmukos kaip kunigas, jėzus, mentas..žodžiu, kažkuo nedatemptas tarsi, bet mintis graži -3
Kai visi sako, kad saulė leidžiasi vakaruose,o tu vis kartoji, kad "nebūtinai" - esi laikomas kvailiu. Nors tame kvailume slypi didžioji tiesa. Patiko.