2. Pražydo lelija

(tęsinys):
Oi, ačiū, ačiū, vėl matau
tarp debesėlių properšoj dangaus
pražydo lelija...

Broleliai mano.
debesys balti,
gražu, kad taip aukštai
dangus jus kelia.
Kol jūs tokie, dar vis tikiu –
į pasakų pilis sugrįš karaliai
ir skambtelės Merkinė aukso varpeliu.

Dievų bijau
tik nežinau, kodėl:
vaidenas gal, gal sapnavau,
kad jie ne kartą jau apgavę žaltį,
gesino aukurus 
ir ąžuolynus pustė pelenais,
Jei gebate,  prašau,
ir už mane paklauskit
kas tu, Lemtie;
ir kaip tave pašaukti
į atmintį, į laiką esantį
užmarštimi neužgesinus būto..

Į krantą vieną, ir į kitą
į visą pakraštį,
apvaikščiotą mišku,
atsiremiu, kad  kuo plačiau
galėčiau  vaizdą pamatyti.

Ne saulė šviečia  properšoje debesų.
Tai žydi brolių lelija---
Kaip  atsiminti jų vardus,
išgirsti raitelį,
jo klausiant į Merkinę kelio...