Tamsi kaip pavakario žara
Atėjai pas mane apsigobusi šilkine skara
Į skarą prisidėjom ką tik skintų obuolių
Ir patraukėm pagrindiniu kaimo takeliu
Avižų lauke dūkom ir šokom rateliu
Tada pirmą kartą pabučiavai menu
Naktis buvo giedra ir žvaigždėta
Prisiragavom obuolių skaroj kur sudėta
Visą naktį saugojau tavo miegą
O mėnesiena tavo plaukuose
Priminė ką tik iškritusį sniegą
Priglaudžiau galvą prie tavo kojų
Ramu aplink tyku kažkuo priminė rojų
O ryte vaikštinėjom rūke
Ir ką tik prasiskverbę spinduliai
Išdailino tavo figūros grožybę
Taip būtume amžinai tame lauke pasilikę
Tačiau prisilakstę pasijutom mažumėlę išalkę
Pasivaišinę raugintu pienu ir ragaišiu
Ėjom pasijodinėti žirgu
Žaidėm kortom po ąžuolu senu
Ir dainavom lig pavakarių
Dabar lyg būtum šalia tavo veidą regiu
Ir apima tokia maloni šiluma
Kokia man buvo maloni tavo artuma
Bet tuoj žiema risis į kitą pusę
Ir tikrai žinau kartu vėl būsim
Sužaliuos vėl laukai
Prisirps vėl saldiniai obuoliai
Kaime lauks sodyba sena
Išeisim laukuosna su daina