Viva, Meile, Viva.

Viva, mano Meile, viva! O, gal viltis man pamatyti Tave dar gyva?! Kaip seniai aš buvau šalia! Nebūki su manimi tokia šalta! O, gal laukia Mūsų bendra naktis romantikos kupina! Nebeliko džiaugsmo manyje, eisiu Tavęs ieškoti naktyje... Sėdžiu aš naktiniame traukinyje, net nežinau kur jis veža mane... Bilieto atgal aš neturiu, bet jau nesvarbu, aš be Tavęs nykstu sudaužytų veidrodžių karalystėje... O, jeigu aš būčiau Tave sutikęs vaikystėje?! Gal būtų viskas, netaip kaip dabar?! Laiko jau nebeatsuksi atgal ir nesustabdysi! Liūdesio dienų, juodvarniais lakstančių nesuvaldysi, jie skraido ten, kažkur aukštai... Tenai kur nenuneš angelo sparnai?! Negi Tau taip su manimi blogai?! Klastingi mano likimo aitvarai! Mano Meile, man teisintis neprivalai, aš esu kaltas, kad atšalo Tavo jausmai! Nebežydės laukai jau mėlynai, nebepakils skaisti saulė aukštai! Ačiū, Tau už tai, ką man Tu padarei... Atleisk, jei Tau aš trukdau, juk taip seniai Tave būčiavau!