už lango pražydo jau obelys

už lango pražydo jau obelys
trapiais kvapiais žiedais
pragydo šią naktį lakštingala
pavasario žaliais takais

kas dieną tavim aš gėriuosi
kas kartą jausmai vis karščiau
vėl temstant padangėm skrajosiu
bet tau juk nuo to tik šalčiau

kai sapnas aplanko devintas
man jūra ošia simfoniją
audra jos bangų - girdėti baugu
jis sutrypė mano melodiją

kam tau manoji širdis
su juo tu dienas ir naktis
aš juk be auto aš juk be litų
tu man esi per brangi

girdžiu vyturėlis pragydo
čia gaivūs šaltiniai, čia ošia klevai
širdis pamažu nustoja kraujuoti
kaip gera man rytmečio saule kvėpuoti