Liūtai

Dažnai čia ateinu pabūti su liūtais. Kai savaitę be perstojo lyja ir būna labai liūdna, kai pasijungtu be galo vieniša ar ištinka nerimo priepuolis. Kai gyvenimo negandų plakama mano siela susigūžia kaip embrionas, susitraukia į mažytį gumuliuką, ir tereikia vienos kibirkštėlės, kad sprogtų kaip branduolinė bomba ir sunaikintų mano menką esybę. Su liūtais man pasidaro linksmiau ir ramiau. Su jais atgaunu pasitikėjimą savimi, norą gyventi ir ryžtą nepasiduoti šiam neteisingam gyvenimui. Todėl, kad šie galingi žvėrys visada ramūs ir tvirti. Stovi rimti ir nepajudinami aptrupėjusių laiptų papėdėje ir abu žvelgia į tą patį tašką.
Ateinu tiesiogiai per parką, aplenkiu kadaise buvusį prašmatnų, bet dabar nebeveikiantį fontaną ir žengiu pačiu tako viduriu šiems dviem galiūnams priešais. Žengiu taip atsargiai, kad beveik nė negirdėti po mano pėdomis gurgždančio tekelio žvyro, – lyg bijočiau šiuodu žvėris pabaidyti. Pirmiausia pamatau iškylančias jų didingas galvas, didžiulius snukius su aštriomis iltimis. Pajuntu, kaip įdėmūs keturių akių žvilgsniai susminga į mane, atidžiai nužvelgia nuo kojų iki pat ausų galiukų ir dvi kilnios galvos tarsi pritariamai linkteli: „Sveika, sese“. Du akmeniniai galiūnai žvelgia į mane išdidžiai, kiek iš aukšto nuo savo postamentų, ir kartu draugiškai.  Kilnūs žvėrių valdovai. „Sveiki“, — sveikinuosi nudelbusi akis, tarsi tikrai būčiau jų pavaldinė.
Nežinau jų vardų. Niekada jiems nesakiau ir savojo. Galėčiau pati jiems duoti vardus, žinau, jie juos priimtų, bet nenoriu labai prisirišti. Vadinu juos tiesiog Liūtais. Galbūt šis vardas man reiškia net daugiau nei jiems – paguodą, draugystę, tvirtybę. Jaučiu tvirtus mus jungiančius saitus. Jiems manęs reikia, kad būtų kas jais gėrisi ir žavisi. Kas įvertintų jų didingą stotą ir marmurinio kailio grožį. Man jų — kad nuramintų, prasklaidytų liūdesį, tiesiog pabūtų drauge. Žinau, kad su jais esu kažko verta, gal net svarbi. Galiu prie savo didžiųjų brolių prisiglausti žinodama, kad nenuvys šalin. Nes mes tokie panašūs. Nes aš, kaip ir jie, — katė, tik ne akmeninė.