Ąžuolo šaknys

Vingiuoja upė 
terasoje ąžuolas įmitęs 
netoliese ir tulpė 
stebi 
debesų plaukimą
ruoželis šešėlio
ant saulės laikrodžio
vejos kilimo 

medis iškentė 
vielos spyglių dūrius 
ledo krušos
sūkurius 
žaibo botagus sutraukė 
nesuklupdamas palaukėj 

gandrai viršūnėje 
vainiką pynė
mėtė giles 
artojai jas įmynė
šiaurės vėjai 
liaunus daigus laužė 
kad jie 
ne ten sudygo 

nūnai jis lydi 
paukščių skrydį
rugių žydėjimą-
stiprybės 
tiktai Vytis
jam pavydi.