Pamąstymų akvarelės

1.
Tiek daug žiedų!
Ir pasakykite, kuris iš jų
nevertas grožio?
Tačiau, atminęs mokymus poeto,
akis paslėpęs nueinu.

Kaip paprasta manyti,
kad vieną kartą atsiradę,
jie neverti
jog pasidžiaugčiau:
Dieve, kaip  gražu!

Laimingas tas,
kuris perdaug poetų nepažino.
Dar laimingesnis,
kurs neleidžia knisti savyje.
Jukš, parše, jukš...
Aš žmogų auginu.
Na taip, žiedų gėlių čia nemažai,
bet nedaugiau, negu jam reikia.