Ilgesys

Jis atėjo staiga neparodęs ženklų,
Pasidėjęs šalia dar neišskleistą skėtį.
Tas tylus ilgesys be spalvotų minčių,
Atsisėdęs šalia ima glaustis. Begėdis.
Aš stumiu jį balsu švelniai tolstu dėme
Ir atsinešu sau visai atskirą kėdę,
Bet jis liečia pečius per atsutmą jausmų
Ir aš pradedu jam atsispirt negebėti.
Dusliai drėgsta vokai nuleisti sunkumu,
Nerandu sūrume išganingojo siekio.
Man taip reikia Tavęs. Na paliesk bent balsu,
Aš beprotiškai laukiu, Tave turėti.