Suprantu autoriaus pasipiktinimą mano komentaru, bet, prašau, teisingai suprasti ir skaitytoją, juk jis, su jūsų vėliau pateiktais filosofiniais paaiškinimais nebuvo susipažinęs, todėl tekstą suprato pagal savo išprusimo lygį.
Pastaba: kad ateityje nebūtų tokių pasipiktinimų ir nesusikalbėjimų, siūlyčiau sukurti naują skiltį Filosofija.
Kaip nekeista, dykumos aiškinimas yra teisingesnis už tavo savistimuliaciją. Žodyną ar kišeninius įvadus pasilik sau. Prieštara tavo aiškinimesi.
Pats paneigi wride, paskui susipainioji visai.
Filologe, tu filologe.
tekstas rašytas lietuvių kalba – nereikia sublimacijos versti į lietuvių kalbą iš lotynų kalbos – terminas vartotas tarptautine ir labiausiai paplitusia – psichoanalitinės tradicijos – prasme. Panašia prasme vartota ir archetipo sąvoka. Etimologija svarbi, bet ji nepajėgi nustelbti semantikos. Turėkit tai omeny.
Dėl archetipų. Senovės graikų kalboje arkhē (ἀρχή) bendriausia prasme reiškia pradą, tačiau tai talpus žodis, turintis ir viešpataujančio principo, kilmės, galios, net suvereniteto prasmes. Žodis typos (τύπος) reiškia ne tik tam tikrą formą, modelį ar šabloną (tipą, kaip mes jį suvokiame šiandien), bet ir įspūdį, įspaudą, matricą, netgi išpjau(sty)tą figūrą, vaizdinį. Jungiškame kontekste iš šių sandų sudurtas terminas archetipas visų pirma reiškia tam tikrą žmonijos patirties aspektą, kuris duotas pirmiau individualios autentiškos patirties, bet nėra iki galo įsisąmonintas, todėl laikomas kolektyvinės pasąmonės vaizdiniu. Populiariame kontekste tai išsigimsta į buvimą paprasčiausiu kolektyviniu elgesio šablonu, o tai ne visai tikslus supratimas.
Šia prasme agresyvus „tuoj aš tave / tau“ yra archetipas, reiškiantis iš ironijos į veiksmą peraugančią priešstatą, draudžiančią kažkam kažką daryti, šiuo atveju – sublimuoti. Taigi reiškiama priešstata pačiam sublimavimo veiksmui, ne draudžiant kažką daryti, o draudžiant tai laikyti sublimacijos padariniu. Taigi visa agresija nukreipta į save ir į pačią archetipinę kritiką, bet ne kažko aukštinimą ar konkretaus veiksmo, kuris šia kritika vertintinas, darymą. Taip, kad DykumAsann vertimas – labai prastas ir nekvalifikuotas, iškreipiantis ne tik prasmę, bet ir ketinimus. Geriau neverskite (arba darykite tą geriau), nes darote žalą mano psichikai ir teksto suvokimui.
Idioma „neliks akmens ant akmens“ gal ir ne visai archetipas (čia jau wride (wrawr) interpretacija, kuri liudija, kad iš čia plačiau pasisakiusių jis bene vienintelis labai taikliai pagavo kampą), tačiau ji vis tiek nurodo į archetipinį kontekstą.
Dėl viso kito – skaitykite wride (wrawr) komentarą.
w dar mokosi wikiškoje mokykloje, kas nei plius, nei minus, taip pat baigė rašykiškos pirmą klasę. pirmoji savarankiškumui ugdytis, antra kolektyvizmui.
komentare pasireiškia kolektyvizmo pradas, kuriame suplaktukintos pradinuko žinios, su neišmanėliškumo dvasia. nėra terminų suvokimo, suderinamumo. komentarui ir žliubiančiam svogūnui po vienetą. na, tikrai, kad gėda nežinoti, kas yra archetipas. Posakis nėra a. Žaismo nėra.
pakomentuosiu plačiau, kodėl penki. vien pavadinimas, koerekcija, nuostabus sužaidimas. pirmos eilutės tuoj aš tave/oi kaip - vietoj ir laiku panaudotas archetipinis emocijų perteikimas, nenusvertas tolimesnėj teksto eigoj (pliusas). neliks akmens ant akmens - irgi vietoj ir laiku panaudotas archetipas, kas (pirmose trijose eilutėse) gražiai pasistoja link žodžio "archetipams", bei "statyti" dviprasmybės. emocija tekste yra; sublimacija; nepasiekianti tikslo, rafinuota (kaip, beje, ir pats tekstas) gynyba. čia vėl, daugiaprasmiškumas, nuo lytiškumo binaro problemų iki švelnios aliuzijos į ginsbergo howl (gal tik man taip). skaitosi lengvai, viskas iššauna ir išteka itin sklandžiai, ir, nepaisant apibrėžtumo, laisvas skaitytojų interpretacijoms. 5, kaip ir sakiau.
"tuoj aš tave" ir "oi kaip" yra tikri gadintojai nuo pirmų eilučių. Jau vien iš pirmosios išmetus "tuoj" fonas keičiasi. Žodžiu, norit koereguokit, norit ne, bet 2.