Sutinku seną narkomaną
ištisai kosėja lyg bandytų
išstumti lauk iš savęs žydintį aguonų lauką
sliūkina basas ištinę pėdos
netelpa į batus
žvilgsnyje paminklai
migla apkemsiję kuolai
sąžinei paremti
nei šlakelio vilties
visa užgeso
kai pirmą kartą atskiedė kraują.