Pabaiga labai išgelbsti, paskutinė eilutė viską išriša ir net esu pasiryžusi pamiršti beletristikos perteklių. Vertas paskaityti, bet gal vis tik būtų galima kažkur patrumpinti, a? 4
Matot, liko kažkoks jausmas įsižeidimo, kad be savo valios gimiau, tas pasąmoninis kerštas, kai nustelbia savisaugos instinktus, yra grįžimas atgal į nesąmoningumą arba į savižudybę. Tai, ką aš dabar darau, neprisitaikęs iki galo, užstrigęs fazėje vystymosi, pterodaktilis paukščių karalystėje. Ir jie dar klausia "kodėl".
Aprašytas vyksmas - lyg mirtininkų laive. Kraupi realybė. Nežinau, ar tai poezija. Tai, greičiau, savižudybė. Savanoriškas smegenų naikinimas cheminėmis medžiagomis. Matyt, gyvenimas per daug sunkus, arba - per daug lengvas. Reikia atsakyti į klausimą:
kam to reikia?