Jei laikas apskritai yra,
įdomūs man visi jo greičiai,
jo fonas, kiekviena kaitra
ir vėsos lyg stebėtų prašalaičiai.
Jei iš tikrųjų laikas tik
rodyklei, grafikui ar skalei
maitinti, imk jį ir skaityk
kaip skaito užduotį snaudaliai.
Jei laikas net sąlyginai
susitartas ir kada nors toliau bus
nepratęsti jo dumblini dugnai,
turbūt mes esam jo paliaubos.
Taigi nėra jo, bet gi esam mes.
Arba nauji arba pati senovė.
Tik imk ir lengvinki esmes,
kol tos apsunkę dar pastovi.