Paslaptis iš akių išsiverš palengva
Ir virš žemės drėgnos įsigerti
Negalės nes aplink ta pati tuštuma
Be žiedų aplink mano papartį
Kai be žvilgsnio žingsnius išdėlioju aplink
Jau seniai čia sustojusių medžių
Neskubėk tu išeit tik mane prisimink
Ir paimk į akimirkos pradžią
Aš viena palengva arba vienas sunkiau
Ar švarus ar tepliotas likimo
Kur einu ir iš kur iki šiol nežinau
Ir tikriausiai pats Dievas nežino
Užkamšys gėlėmis mano sapną rytais
Dar nespėjęs išblukti ošimas
Ir tik kvapą ištars ant kurio ir išeis
Nesupratęs kad jau buvo gimęs
Mano keistą su juo iš aplink surinktų
Jau suvalgytų uogų sotumą
Palengva neskubom pasivertęs skausmu
Išsineš jį lyg jo ir nebūna
Visąlaik jaučiu tavo polinkį filosofuojančai Poe. Kartais geriau, kartais blogiau (kaip ir visiems)pavyksta, tačiau man smagu, kad - kaip suprantu - šita filosafija draugėje su lyrizmu. Tai man ir muzikalu, ir gera. Ir manau, kad tai labai esminis dalykas geros poezijos.
5.
kai kas labai lengvai atpažįstama - be žiedų, neskubėk išeiti, Dievas nežino, uogų sotumas - popsinių dainų tropai (nuo Paltinienės iki 69) :) , kitkas vietomis vingrokai pvz. - užkamšys gėlėmis... ošimas ... aiškiai galima dar padirbėti su tekstu - bet visvien juk jaučiasi kad kurta, dirbta ... todėl 3
Labai gražus kūrinys, lengvai ir švelniai išreikštos mintys... įdomi, blykstelėjusi potekstė - "skylėtas sapnas"...
,,... Užkamšys gėlėmis mano sapną rytais
Dar nespėjęs išblukti ošimas...''
Ešafotas teisus - malonu juo mėgautis...
bebalsės -nuoširdus pastebėjimas, tarsi nujaučiant, kad mėgaudamasi tuo grožiu - sugėriau savaip:
Paslaptis iš akių išsiverš palengva
Ir virš žemės drėgnos įsigerti -
Negalės, nes aplink ta pati tuštuma
Be žiedų aplink mano papartį...
Kai be žvilgsnio žingsnius išdėlioju aplink
Jau seniai čia sustojusių medžių, -
Neskubėki išeit, tik mane prisimink
Ir paimk į akimirkos pradžią ...
Ateinu palengva, nors vienam - vis sunkiau ...
Ar švarus ar tepliotas likimo,
Kur einu ir iš kur - ligi šiol nežinau
Ir tikriausiai pats Dievas nežino...
Užkamšys gėlėmis mano sapną rytais
Dar nespėjęs išblukti ošimas
Ir tik kvapą sugers, su kuriuo ir išeis -
Nesupratęs kad buvo - jau gimęs...
Mano keistą, su juo iš aplink surinktų,
Jau suvalgytų uogų SOTUMĄ,
Palengva, neskubom, pasivertęs skausmu, -
Išsineš JĮ, lyg jo ir nebūna...
Gražios prieššventinės nuotaikos ir sėkmės Rainondėli...
Tikrai gražios ir jausmingos eilės, jau buvau pasiilgusi Tavo kūrybos, bet kiek sutrikdė "aš viena palengva" ir bent man šis intarpas visai netinka... Gal geriau būtų "iškeliauk palengva, nors vienam ir sunkiau" ar pan.? Sutinku su žvirbliu, reiktų dar kai kurias vietas pašlifuoti, bet jaučiamas tobulėjimas, ypatingai žaviuosi skirtingų kalbos dalių rimavimu, kas daugeliui, o ir man, yra sunkiai įveikiamas tramplinas. Sėkmės kūryboje, Raimondėli!
Be galo patiko, gilūs sultingi jausmai, rašysiu širdimi 5 tau nes juk nesvarbu tos ryškios žvaigždutės, svarbu kad žmonės išgers iki dugno parašytas tavo eiles.