Asfalto toliai neįstrigo
Į mano kūne kybančias akis
Net nepirkau metalo ratų
Na ir vairuoti teisių neturiu
Tad dirbtinis keliukas man nei motais
Einu kuprota žemės lyguma
Jaučiu aš šilumą po savo padais
Kaip kyla per mane srovė karšta
Į dangų pažvelgiu vilionėmis
Perkūnijos nežmogiška galia
Ir visą kūną man nubėrė
Rūgštieji lietūs apdergė mane
Aš savo stygomis norėčiau groti
Nes atsibodo elektrinė gitara
Krūva trąšu prie sodo vartų
Išdygs genetiškai stora gėlė
Bet aš einu į gūdžia girią
Natūralumas man svarbiau
Aš atsigręšiu, bet negrįšiu
Nei silikoninė pripučiama lėlė.