Vidinio kryčio vizija

Uodo zvimbimas
Kaip chimeros riaumojimas
Negirdinčiam
Sukryžiuoju rankas ant krūtinės
Akis įsmeigtos į dangaus
Properšas
Kur susikaupę okeano
Atspindžiai
Bandau išgirsti daugiau
Bet girdžiu vien savo širdį
Ir tuomet praregiu
Mano akių vyzdžiai pasislepia
Po akių vokais
Murmu
Suveikė surukytos žolės
Ir išgirstu
Grįžk prie savo šaknų
Nes daugumai nereikia mirti
Kad būtų negyvi
Viso ko kodas
Yra tavo požiūris
Negali to ko manaisi jog negali
Nes riba yra ten kur ją nusibrėži
Balsai atšimpa it priešus kapojantis kardas
Aš pats esu tas kuris
Nusivilkęs kūną
Bando
Nesusideginti
Benzino kvapas it afrodiziakas
Kylu liftu realiatyvumo
Spėlionėmis
Skausmas
Tai sadomazochismo
Mitas
Susiveliu baltą barzdą
Ir vėl iš valkatos
Tampu žyniu
Kuris šoka
Su paleistuvėmis
Nes kiekviena kekšė
Ištekėjusi tampa šventąja
Vieną akimirką
Aš
Pasitikiu horizontu
Nes jis užkoduotas mano delnų dulkėse
Pūsteliu
Ir niekas nesibaigia
Prasideda naujai
Reinkarnuojuosi
Į boružę
Plaukiančia Ra
Plaustu
Susitaikau
Ir nusilenkiu didybei
Plokštumai
Kurią apibūdina
Kaip šiuolaikinę
Poeziją