Ką dar galėčiau aprašyti
Apart pasklidusios į žiežirbas tiesos
Išėjo akys svajoto turto pasitikti
Sugrįžo lietumi ir žaibu paakiuos
Ką nori plyšyje giedros išvysti
Pro lango kiemą iš margų progų
Nes tavo veidas kūno ima irti
Kai nevalai likimui panagių
Tu bręsti nevilties duobėtoj kilpoje
Ir augini save su prakaito lašu
Tiesi rankas ne savo žingsnyje
Ir atsiremsi į save kai kojos lūš.