Į mano sąžinę
lyg į visa priimantį sandėlį
vilkikų vilkstinėm veža raides
esu pelenė
pelai ir auksas suversta krūvon
ribotas laikas neapleidžia
kuriu eiles
ir viliuos kad bent vienas žodis
kurį ištarsiu liks amžinybei teisti
Tap... Kara laikotarpysu, kap riaikėdava vaistus vietąj maistą navdot, būdava, nesuprontu, a če sažinės balsas su manim šniaką, a kokia ten, rūpuž-rūpužėl, šitzofrenyja prasidėja. Diašimts balų!