***

Nebėk nuo skausmo tuštybės girioje
Ten medžių pirštai išdraskys akis
Ir venk sutikti abejingumo žvilgsnių
Paguodos šypsniai tau nukirs šaknis
Ir prisiminti žingsnio į praeitį nedrįski
Pulsuos įkalinta sustingus ateitis
Surink klaidas, skriaudas ir baimę...
Įeik į savastį - praversi išminties duris! ...