rašyk.lt: Kūriniai / Sirėja / Mėlynos kalvos

Siūruojančia žole it mergaitės plaukais
Apaugusios tylios ir amžius menančios kalvos,
Kai skliautas prakiuro ir liejo gėlais
Vandenim, jos buvo mėlynom pramintos.

Paslaptim išalsavusios amžių tylas,
Mėlynos kalvos akim savom praregėjo,
Kaip jas liejo audra, kaip jos liejo audras
Ir kaip žemei dangus pasipiršo.

Blogas komentaras Rodyti?

2016-03-06 16:27

Rašau su klaidom, nes jau...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2016-03-06 16:26

Net neakaitęs permečiau akim jos pasakė okei.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2016-03-06 12:52

Čia ne Aš

Pritariu Mindaugui.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2016-03-06 12:07

wrawr

netyčia paspaudžiau penkis. turėjo būt 2

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2016-03-06 12:06

TomKomPotas

visose šitose dangiškose piršlybose pasigedau elementaraus žmogiško jausmo. gal kad taip iš šono viskas stebima. o vaizdelis taip, spalvingas 3+

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2016-03-06 11:25

Juozas Staputis

Turiningos mintys.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2016-03-05 23:39

java

patinka.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2016-03-05 22:54

mindaugs

Nežinau kodėl, bet man žavu. Mitologiška. Būtų gera nesudėtingos poemos pradžia. Forma irgi patiko, ne per griežta, tačiau tekanti, laki. Ir šiaip visad žavėjausi žodžiu - siūruoti (: Aišku kiek per daug kartojimosi - amžius, amžių, tylios - tylas, liejo liejo liejo.. Nors, pasikartojimai irgi nėr blogis, kai dainingi, užbūriantys, užkalbantys.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas