Vakarėlis tęsiasi

Kol mes tarp rašyk, o raidžių
ieškom sielos likučių
kol balansuojame tarp beprotybės
ir skatiko nevertų užgaidų
dvėsta ištisi kaimai
ant kurių mums nusispjaut
gelbėdami žiemą žuvį
gręžiame eketes kišame į jas šiaudus
jog deguonis šaltomis naktimis
be rūpestingo žmogaus įsikišimo
pakliūtų po ledu
o pro girtą apspangusį žmogelį
kuris pasiklydęs savyje
nutarė prigulti
juk ir kelias į parduotuvę trumpesnis
nei į namus jei kartais troškulys pričiuptų
praeiname išdidūs ir pasišlykštėdami
apmyžtu klynu
o kitą kartą apeiname tą prakeiktą
myžalų dvoku paženklintą vietą
iš tos situacijos kuriame romanus
pasakojame prie stalo draugams
apie šlykštynės pasigulėjimus
jog būtų įtikinamiau rodome foto
kur sudaužytos moters veide pamėlynavę
net plaukai
draugai pasakoja savas istorijas
juk tai vakarėlis.