ir daugiau nuo čia nesitrauksime
mėlynas smėlis neša mums rytą
tie šunys vėl vejasi traukinius
palei vėją lietaus apkramtytą
ir jau mūsų išardyt nebegali
žuvėdrų nukritusios plunksnos
nei purienos išvartytos į šalį
nei grandinės eglių paunksnėj
ir pro tankų šiaurinį apsiaustą
mums ateina pavasaris žiemą
mums ateina gyvybė veikiausiai
palikusi gyvenimą vieną