Paukščiai
girių, ežerų
suka lizdus
prie krantų
iš dangaus vagia
trupinius dievų,
kad jauniklių gerklės
sotintųsi sočiai,
žalčiai apsvaigtų
lyg bepročiai, -
upelių melsvos
ryto klostės
gaivina visų širdis
tarsi neskintos
gėlių puokštės.