Atsirėmus į plunksnos galiuką,
Vakarėja pavargus akis.
Gęsta BIGAS Perkūnkiemio sieloj,
Rimsta prospektas po sumaišties.
Seimo rūmai dabar be atstovų,
Nesupranta savos paskirties.
Kitoj pusėje Maxima stovi,
Pavartoti dar siūlo buities.
Karoliniškių langas prie parko,
Stebi poilsį be priežasties.
Pasisukus rodyklė tik tako,
Siunčia miestą link sapno šalies.