***

Aš uždaro rato karalystės sostą turiu
Vienu metu aš vykdau ir valdau
Viena ranka čia įstatymus kuriu
O kita,  taisykles sulaužyt bandau

Mano karalystė – mano laisvė ir mano kančia
Kartais aš lyg belaisvė, požemiuos pūnų
O kartais esu tikėjimas, dvasia ir valdžia,
Ir Tai ką  ginu, nuo parazitų, visu savo kūnų

Savo soste kartais aš ir esu, parazitas
Griaunantis visumą iš pradų
Bet kartais aš esu ir tas kriptonitas
Žudantis tamsą ir nepaliekantis randų. 

Kai bandau ant karalystės sienų
Nutapyt paveikslą harmonijos
Paskleidžiu chaosą, skandinatį begalybę mėnesienų,
Pasikinkiusį į karietą, pusšimtį pranašų, agonijos

Ir amžinai, viskas taip uždaru ratu
Kai manau kad kuriu, aš naikinu
Kai spjaunu į laisvę, ji visvien lieka kartu
Kai pabandau laimę įamžint, ji virsta tik atokvėpiu laikinu