Suakmenijusi tyla prasmės dvejonėse
Ir rakurso krioklys dar tvinksintis blankia riba
Nepripažintas kontūras užspaudžia bejėgį kvapą
Ir blaškosi būtis šviežiai suglumusiam laike
Bet žingsniai vienumoj įkalinti nestingsta
Dar veržiasi tėkmės troškimo srovėje
Nusirengia vienatvės išpažintą šaknį
Nuogumo sielą aprengia gyvybės oloje
Pridususi grandinė atleidžia veržiantį paveikslą
Ir atspirtis nutapo veidą esybės akyse.
2016-02-07 11:18
Jei ne jungtukai 'ir', 'bet',
Šios eilutės būtų kaip Atskiri sakiniai.
2016-02-06 22:31
nusirenginėjimai ir grandinės fetišu pakvipo. gal čia pagal mano sugedimo laipsnį. 3-
2016-02-06 10:56
Kokia pažanga mieloji. Sužavėjo.
5
2016-02-06 02:53
Rakursas - tai, kiek pamenu, kampas,kuriuo matome vaizdą. Na niekaip neįsivaizduoju, kurgi matymo kampe yra krioklys. Man tiek užteko.
2
2016-02-05 18:12
taip padariau klaidą rakuso parašiau o turėjo būti rakurso gal administracija ištaisys mano prašymu
:)
2016-02-05 15:51
Malonu buvo skaityt, matosi didžiulė pažanga.
Ir toliau taip!
2016-02-05 15:45
Atskirtis ... pirtyje :)
Aklas dailininkas
pas jį dažai egzotiški
va čia "rakurso kriokys"
čia "kontūras nepripažintas"
ten "išpažinta šaknis"
ir daug daug kitokių
jis tepa juos ir tepa
jis nori nutapyti veidą
pridususios grandinės
dailininkas aklas ... :) 3-
2016-02-05 15:19
Visko tiek daug, kad kažko pamatyti neišeina. Švarinti, valyti.
Gal profesinė liga, bet labai jau keistai pilna vadovėlinių filosofinių įvaizdžių: visokie ten esencializmai, platonai, paveikslai, levinai ir veidai, esybės.