Kai nelieka aplinkui spalvų,
Juokas virsta skausmingu inkštimu.
Susigūžus į riksmą tyliu,
Košdama pro dantis klaidų syvus.
Skyla sienos, stiklinių jausmų,
Susipjaustau net neliečiant šukių.
Klykia žaizdos gyvų vaizdinių
Ir kankinamai smaugia gėlimas.
Akmeninis sunkumas pečių,
Lenkia kūną prie žemės šaltumo.
Prieštarauju, bet sunkiai krentu.
Nebepajėgiu. Aš neprabylu...