Languotas katinas tupi ant palangės ir atidžiai stebi tris muses, ropinėjančias stiklu. Katinas niekaip neapsisprendžia, kurią musę pirmiau čiupti. Beje, jis visiškai nesuvokia, kad bet kuriuo savo poelgiu sugadins paveikslėlio idėją. Už lango stovi berniukas, rankose laikydamas mažytį Eifelio bokštą.
(4) Pažinimo medis
Ežiukas pirmą kartą savo gyvenime išgirdo Vagnerį. Varinis gausmas apstulbino, apkurtino, apsupo, pakėlė ir įkėlė į greta augusį medį. Dabar ežiukas tupi ant šakos ir bando atrasti tokią muziką, kuri iškeltų jį iš to medžio.
(7) Žiema kambaryje (paveikslėlis iš praeities)
Arklys stikliniais dantimis žiūrėjo pro langą į saulę ir svajojo apie pavasarį. Kambaryje buvo primėtyta galybė baltų rutuliukų, turėjusių sudaryti žiemišką įspūdį. Tiesą sakant, arklys jau ir nebeprisiminė, kuriai žiemai priklausė tie rutuliukai. Juk jam rūpėjo tik pavasaris.
Persmelkti nujautimo, ypač pirmas. Antras puikus, bet varinių gausmas - manding per smarkiai, t.y. netiksliai pasakyta. Kur tu Vagnerio partitūroj matei varinių solo? [; Jei nematei, tai neverta ir rašyti taip, tarsi nieko aplink nebuvo, ir tas ežiukas nuo vario ėmė ir apglušo. [[;
JO... man irgi pasirodė, kad jis žiūrėjo būtent tais dantimis. Ir nebūčiau pagalvojusi kitaip, kol nepaskaičiau komentarų. :) Bet šiaip labai žavu! Užsimerkiu, nematau nei akimis, nei dantimis, ir duodu ///// :***
Vaikeliai mano, nieko nereikia taisyti. Arklio dantys buvo stikliniai ir nieko čia keisto nematau. Buna juk žmonės susideda auksinius, porcelianinius dantis... o cia - stikliniai. Ir viskas.